Uranas (planeta): Skirtumas tarp puslapio versijų

← Prieš tai darytas keitimas Kitas pakeitimas →

Ištrintas turinys Pridėtas turinys

Inline

17:40, 3 lapkričio 2010 versija

{ up>13|8,6832×10²⁵|1,318|8,69|21,29|-17 val. 14 min. 24 sek.|2,59|97,77|59|68||27|0,12||Vandenilis (H₂)|83 %|Helis (He)|15 %|Metanas (CH₄)|1,99 %|Amoniakas (NH₃)|0,01 %|Etanas (C_{2</sai}}
[[V
Urano atmostmosfera slūgso 8000 km vandens, amoniako ir metano okeanas, o po juo Žemės dydžio silikatinis branduolys. Temperatūra centre siekia 11000 K.
negu jos gauna iš Saulės. Tai įrodo, kad planeta turi vidinį energijos šaltinį. Uranas taip pat turi magnetinį lauką, kuris yra 2 kartus silpnesnis už Žemės magnetinį lauką.
dovas)|Oberoną]]. Didieji palydovai sudaryti iš ledo ir uolienų, paviršius nusėtas tarpekliais ir krateriais. Didžiausias palydovas – Titanija. Jos skersmuo apie 1580 km.}

Įdomiausias yra Mirandos paviršius – čia gausu įvairiausių geologinių darinių – kraterių, gūburių, labai aukštų ir stačių skardžių, slėnių, lūžių, matomi keisčiausių formų dariniai, pavyzdžiui, tarytum plūgu išvagoti laukai. Kai kurie astronomai teigia, kad prieš daugelį metų Mirandą sutrupino kitas kūnas, o vėliau jos dalys vėl susijungė, sudarydamos dabartinį kraštovaizdį.

Nuorodos

„Ar žinai?“ portalo straipsnis

Vikiteka: Uranas (planeta) – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu.

Šablonas:Link FA Šablonas:Link FA Šablonas:Link FA Šablonas:Link GA Šablonas:Link GA Šablonas:Link GA Šablonas:Link FA

@@ Eilutė 1: / Eilutė 1: @@
-{{Planeta|Uranas|[[Vaizdas:Uranus.jpg|250px|„Voyager 2“ padaryta Urano nuotrauka]]|2870 972 220|19,191 263 93|2735 555 035|3006 389 405|0,047 167 71|30 707,4896 d.<br />84,07 metų|369,65 d.|6,486|6,795|7,128|51 118|8,084×10<sup>9</sup>|6,834×10<sup>13</sup>|8,6832×10<sup>25</sup>|1,318|8,69|21,29|-17 val. 14 min. 24 sek.|2,59|97,77|59|68||27|0,12||[[Vandenilis]] (H<sub>2</sub>)|83 %|[[Helis]] (He)|15 %|[[Metanas]] (CH<sub>4</sub>)|1,99 %|[[Amoniakas]] (NH<sub>3</sub>)|0,01 %|[[Etanas]] (C<sub>2</sub>H<sub>6</sub>)|0,00025 %|[[Acetilenas]] (C<sub>2</sub>H<sub>2</sub>)|0,00001 %|[[Anglies monoksidas]]<br />(CO)|pėdsakai|[[Vandenilio sulfidas]]<br />(H<sub>2</sub>S)|pėdsakai}}
+{    up>13</sup>|8,6832×10<sup>25</sup>|1,318|8,69|21,29|-17 val. 14 min. 24 sek.|2,59|97,77|59|68||27|0,12||[[Vandenilis]] (H<sub>2</sub>)|83 %|[[Helis]] (He)|15 %|[[Metanas]] (CH<sub>4</sub>)|1,99 %|[[Amoniakas]] (NH<sub>3</sub>)|0,01 %|[[Etanas]] (C<sub>2</sai}}
+[[V
-[[Vaizdas:Uranus symbol.svg|thumb|Urano simbolis]]
+Urano atmostmosfera slūgso 8000 km vandens, amoniako ir metano okeanas, o po juo Žemės dydžio [[silicis|silikatinis]] branduolys. Temperatūra centre siekia 11000 K.
-'''Uranas''' – pirmoji [[Saulės sistema|Saulės sistemos]] planeta, atrasta pro teleskopą. [[1781]] m. [[kovo 13]] d. planetą atrado anglas [[Viljamas Heršelis]]. Planeta pavadinta seniausiojo graikų dievo [[Uranas (mitologija)|Urano]] vardu. Uranas – planeta milžinė – jos skersmenyje būtų galima išrikiuoti 4 Žemės dydžio planetas, o iš planetos masės padaryti 14 Žemės dydžio planetų. Uranas skrieja 6,8 km/s greičiu ir Saulę apskrieja per 84 mūsų metus. [[Orbita]] labai ištęsta – [[perihelis|perihelyje]] Uranas būna 270 mln. km arčiau Saulės negu [[afelis|afelyje]]. Planetos pusiaujo posvyris į orbitą beveik 90° laipsnių, todėl Uranas rieda tartum kamuolys, atsukdama į [[Saulė|Saulę]] tai vieną, tai kitą šoną. Vienoje pusėje būna ilga diena, kitoje ilga naktis.
+negu jos gauna iš Saulės. Tai įrodo, kad planeta turi vidinį energijos šaltinį. Uranas taip pat turi magnetinį lauką, kuris yra 2 kartus silpnesnis už Žemės [[Magnetinis laukas|magnetinį lauką]].
+dovas)|Oberoną]]. Didieji palydovai sudaryti iš ledo ir uolienų, paviršius nusėtas tarpekliais ir krateriais. Didžiausias palydovas – Titanija. Jos skersmuo apie 1580 km.
-Urano atmosfera susideda iš 82 % [[vandenilis|vandenilio]], 15 % [[helis|helio]], 2 % [[metanas|metano]], taip pat [[amoniakas|amoniako]]. Paviršių pastoviai dengia debesys. Jie sudaryti iš amoniako ledo, [[vanduo|vandens]] ledo, metano ledo ir [[amonio hidrosulfidas|amonio hidrosulfido]] kristalėlių. Kadangi planeta skrieja 19 kartų toliau nuo Saulės negu [[Žemė]], gauna 360 kartų mažiau šviesos ir šilumos. Išorinių debesų temperatūra siekia vos −218&nbsp;[[Celsius|°C]] Temperatūra planetos paviršiuje kur kas didesnė – 58&nbsp;[[Celsius|°C]], tačiau beveik visame paviršiuje ji išsilaiko vienoda.
-Viršutiniai Urano debesys sudaryti daugiausia iš metano kristalėlių. Metanas sugeria geltonuosius ir raudonuosius Saulės spindulius, todėl atspindėta šviesa atrodo melsvai žalia.
-Pagal Urano sandaros teorinius modelius, po labai stora atmosfera slūgso 8000 km vandens, amoniako ir metano okeanas, o po juo Žemės dydžio [[silicis|silikatinis]] branduolys. Temperatūra centre siekia 11000 K.
-Iki šiol Uraną aplankė tik vienas erdvėlaivis “[[Voyager 2]]”. Dabar šis erdvėlaivis jau už Saulės sistemos ribų ir tęsia kelionę į žvaigždes. [[1986]] m. [[sausio 24]] d. erdvėlaivis priartėjo prie Urano ir per 6 valandas padarė 4300 planetos, jos žiedų ir palydovų nuotraukų. Buvo nustatyta, kad planetos paviršiuje siaučia smarkūs ~ 100 km/s vėjai, sužinota, kad į erdvę Uranas išspinduliuoja 13 % daugiau šilumos, negu jos gauna iš Saulės. Tai įrodo, kad planeta turi vidinį energijos šaltinį. Uranas taip pat turi magnetinį lauką, kuris yra 2 kartus silpnesnis už Žemės [[Magnetinis laukas|magnetinį lauką]].
-Uranas turi siaurų žiedų sistemą. Žiedai buvo atrasti 1977 kovą Dž. Elioto, E. W. Dunhamo ir D. J. Minko. Iki 2005 pabaigos buvo identifikuota 13 Urano žiedų. Dauguma žiedų siauresni negu 10 km, sudaryti iš anglingų ~ 1 m dydžio uolienų. Dėl kai kurių palydovų gravitacijos yra kūnų, kurie visą laiką stovi vietoje.
-== Palydovai ==
-{{main|Urano palydovai}}
-„Voyager 2“ atrado 11 Urano palydovų. Dabar žinoma, kad planeta turi bent 27 gamtinius palydovus. Dauguma jų pavadinti [[Viljamas Šekspyras|V. Šekspyro]] arba [[Aleksandras Poupas|Alexander Pope]] kūrinių veikėjų vardais. Iš Žemės galima pamatyti 5 didžiausius Urano palydovus – [[Miranda (palydovas)|Mirandą]], [[Arielis (palydovas)|Arielį]], [[Umbrielis (palydovas)|Umbrielį]], [[Titanija (palydovas)|Titaniją]] ir [[Oberonas (palydovas)|Oberoną]]. Didieji palydovai sudaryti iš ledo ir uolienų, paviršius nusėtas tarpekliais ir krateriais. Didžiausias palydovas – Titanija. Jos skersmuo apie 1580 km.
 Įdomiausias yra [[Miranda (palydovas)|Mirandos]] paviršius – čia gausu įvairiausių geologinių darinių – kraterių, gūburių, labai aukštų ir stačių skardžių, slėnių, lūžių, matomi keisčiausių formų dariniai, pavyzdžiui, tarytum plūgu išvagoti laukai. Kai kurie astronomai teigia, kad prieš daugelį metų Mirandą sutrupino kitas kūnas, o vėliau jos dalys vėl susijungė, sudarydamos dabartinį kraštovaizdį.