Smalvos: Skirtumas tarp puslapio versijų
S +foto |
Nėra keitimo santraukos |
||
| Eilutė 15: | Eilutė 15: | ||
}} |
}} |
||
'''Smalvos''' – bažnytkaimis [[Zarasų rajonas|Zarasų rajone]], 11 km į pietvakarius nuo [[Turmantas|Turmanto]]. Seniūnaitijos centras. Tautinė gyventojų sudėtis įvairi – |
'''Smalvos''' – bažnytkaimis [[Zarasų rajonas|Zarasų rajone]], 11 km į pietvakarius nuo [[Turmantas|Turmanto]]. Seniūnaitijos centras. Tautinė gyventojų sudėtis įvairi – gyvena [[lietuviai]], [[lenkai]], [[rusai]], [[baltarusiai]]. |
||
Yra [[Smalvų Švč. Mergelės Marijos Rožančinės bažnyčia]], biblioteka, kaimo salė. Atokiau nuo miestelio – [[Smalvykštis|Smalvykščio]] ežeras ir [[pelkė]], 3 km į pietryčius – [[Smalvas|Smalvo ežeras]]. |
|||
== Istorija == |
== Istorija == |
||
Apie [[Smalvų dvaras|Smalvų dvarą]] žinoma nuo [[1580]] m. Tada jis priklausė Keblauskams, |
Apie [[Smalvų dvaras|Smalvų dvarą]] žinoma nuo [[1580]] m. Tada jis priklausė Keblauskams, [[1600]] m. atiteko Podbereskiams, vėliau Smalvas valdė Gintautai ir Bartoševičiai. [[1812]] m. per Lietuvą traukę prancūzai Smalvas sudegino, sunaikino vienuolyną. |
||
[[1920]] m. Smalvos pateko į lietuvių-lenkų kovų fronto liniją. Lenkai stengėsi užimti [[geležinkelis Vilnius-Daugpilis|Vilniaus–Daugpilio geležinkelio]] liniją ir ties Smalvomis įvyko kautynės, po kurių [[lapkričio 3]] d. lenkai paliko Smalvas. Tačiau jau [[lapkričio 5]] d. jie vėl sugrįžo ir [[Lietuvos-Lenkijos demarkacinė linija]] paliko Smalvas lenkų pusėje, iki [[1939]] m. rudens. |
|||
{{adm2|3}} |
|||
{{admr|[[1920]]–[[1939]] m.|r2=3|[[Smalvų valsčius|Smalvų valsčiaus]] centras|[[Breslaujos apskritis]]}} |
|||
{{admr|[[1939]]–[[1940]] m.|[[Švenčionėlių apskritis]]}} |
|||
{{admr|[[1940]]–[[1950]] m.|[[Zarasų apskritis]]}} |
|||
{{admr|[[1950]]–[[1981]] m.|[[Smalvų apylinkė]]s centras|r3=2|[[Zarasų rajonas]]}} |
|||
{{admr|[[1981]]–[[198?]] m.|[[Smalvų apylinkė]]}} |
|||
{{admr|[[1995]]–|[[Turmanto seniūnija]]|[[Zarasų rajono savivaldybė]]}} |
|||
{{adme}} |
|||
== Šaltiniai == |
== Šaltiniai == |
||
13:10, 28 rugsėjo 2010 versija
| Smalvos | ||||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
  Smalvos |
||||||||||||||||
| 55°38′30″ š. pl. 26°21′40″ r. ilg. / 55.64167°š. pl. 26.36111°r. ilg. | ||||||||||||||||
| Apskritis |  Utenos apskritis
| |||||||||||||||
| Savivaldybė |  Zarasų rajono savivaldybė
| |||||||||||||||
| Seniūnija | Turmanto seniūnija | |||||||||||||||
| Gyventojų | 212 | |||||||||||||||
| ||||||||||||||||
Smalvos – bažnytkaimis Zarasų rajone, 11 km į pietvakarius nuo Turmanto. Seniūnaitijos centras. Tautinė gyventojų sudėtis įvairi – gyvena lietuviai, lenkai, rusai, baltarusiai.
Yra Smalvų Švč. Mergelės Marijos Rožančinės bažnyčia, biblioteka, kaimo salė. Atokiau nuo miestelio – Smalvykščio ežeras ir pelkė, 3 km į pietryčius – Smalvo ežeras.
Istorija
Apie Smalvų dvarą žinoma nuo 1580 m. Tada jis priklausė Keblauskams, 1600 m. atiteko Podbereskiams, vėliau Smalvas valdė Gintautai ir Bartoševičiai. 1812 m. per Lietuvą traukę prancūzai Smalvas sudegino, sunaikino vienuolyną.
1920 m. Smalvos pateko į lietuvių-lenkų kovų fronto liniją. Lenkai stengėsi užimti Vilniaus–Daugpilio geležinkelio liniją ir ties Smalvomis įvyko kautynės, po kurių lapkričio 3 d. lenkai paliko Smalvas. Tačiau jau lapkričio 5 d. jie vėl sugrįžo ir Lietuvos-Lenkijos demarkacinė linija paliko Smalvas lenkų pusėje, iki 1939 m. rudens.
| Administracinis-teritorinis pavaldumas | ||
|---|---|---|
| 1920–1939 m. | Smalvų valsčiaus centras | Breslaujos apskritis |
| 1939–1940 m. | Švenčionėlių apskritis | |
| 1940–1950 m. | Zarasų apskritis | |
| 1950–1981 m. | Smalvų apylinkės centras | Zarasų rajonas |
| 1981–198? m. | Smalvų apylinkė | |
| 1995– | Turmanto seniūnija | Zarasų rajono savivaldybė |
Šaltiniai
- Bronius Kviklys, Mūsų Lietuva, 1 t., Vilnius: Mintis, 1989, 642.