Smalvų Švč. Mergelės Marijos Rožančinės bažnyčia

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Koordinatės: 55°38′28.266″ š. pl. 26°21′40.288″ r. ilg. / 55.64118500°š. pl. 26.36119111°r. ilg. / 55.64118500; 26.36119111

Kazimiero-bazn-kryzius-64.png
Smalvų Švč. Mergelės Marijos Rožančinės bažnyčia
Smalvos church.jpg
Vyskupija Vilniaus
Dekanatas Ignalinos
Savivaldybė Zarasų rajonas
Gyvenvietė Smalvos
Adresas Dvaro g. 2
Statybinė medžiaga medis
Pastatyta 1857 m.

Smalvų Švč. Mergelės Marijos Rožančinės bažnyčia stovi Smalvų kaime, kaimo viduryje, kelių sankryžos suformuotoje aikštėje, 13 km i pietryčius nuo Zarasų. Liaudies architektūros formų.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Breslaujos žemės teismo raštininkas Jonas Samsonas savo Smalvų pastatytai bažnyčiai 1598 m. paskyrė Jurgiškių sklypą, Bagdoniškės ir Pieviškės kaimus. 1600 m. įsteigtas reguliariųjų atgailos kanauninkų vienuolynas. Jiems atiduota ir bažnyčia. Smalvų dvare koplyčia atsirado apie 16001609 m.

Breslaujos žemės teisėjas Kazimieras Podbereskis 1674 m. koplyčios vietoje pastatė naują medinę bažnyčią. Ją konsekravo pavyskupis Mikalojus Slupskis. 1750 m. įkurta parapija, Podbereskiai įkurdino kanauninkus. 1766 m. bažnyčia perstatyta grafo Pliaterio ir parapijiečių pastangomis. 1804 m. minima parapinė mokykla. Prancūzijos kariuomenė 1812 m. apgriovė vienuolyną. 1832 m. jis uždarytas. Iki tol vienuolynui priklausė jurisdika Smalvose, Rotaniškės ir Jurgiškių kaimai. Grafas Pliateris Smalvų kapinėse 1855 m. pastatė Šv. Rozalijos koplyčią.

Pliateriai su parapijiečiais 1857 m. pastatė dabartinę medinę bažnyčią. Klebonas Teofilius Rudžius 1866 m. už į atlaidus atvykusių svečių priėmimą klebonijoje nubaustas 50 rb, už išvykimą į Gaidę – 25 rb, 1868 m. už šoninio altoriaus įrengimą be valdžios leidimo – 100 rb. 1869 m. ištremtas į Archangelsko guberniją. 1897 m. parapijos kapinės apmūrytos.

1902 m. žaibas trenkė į bažnyčios bokštą, jis apdegė. XX a. pradžioje Zaborskis bažnyčios interjerą papuošė spalvingu augaliniu ornamentu. 1920 m. administracinė linija Smalvų parapiją perskyrė. Rytinė dalis su Smalvomis liko Vilniaus vyskupijoje, vakarinė – Panevėžio. Lietuvos pusėje esančius parapijiečius aptarnavo Zarasų kunigai Pasmalvio dvaro koplyčioje.

1982 m. pristatytas dviejų aukštų atviras prieangis su dvišlaičiu stogu.

Architektūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Bažnyčios ilgis 25,2 m, plotis 17,6 m, aukštis apie 15 m. Bažnyčia liaudies architektūros formų, stačiakampio plano, vienabokštė, registruota Kultūros vertybių registre (unikalus kodas 1789). Šventoriaus tvora akmenų mūro. Šventoriuje stovi 3 tarpsnių medinė varpinė.

Dailės paminklas – žalvarinis 1780 m. varpas, nulietas klebono P. Zviagino iniciatyva su dviem ornamentų juostomis ir Šv. Jurgio bareljefu. XX a. pradžioje bažnyčios interjeras dekoruotas spalvingu augaliniu ornamentu.