Mykolas Glinskis: Skirtumas tarp puslapio versijų
{{biografija}} pakeitimas:Mykolas Glinskis |
S VLE parametrų reikšmių užpildymas+{{DEFAULTSORT:Pavardė, vardas}}. |
||
Eilutė 24: | Eilutė 24: | ||
[[Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenė]]s, kuri 1506 m. [[Klecko mūšis|Klecko mūšyje]] sumušė [[Krymo totoriai|Krymo totorius]], vadas. Dėl staigaus jo iškilimo ir didelės įtakos Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Aleksandrui kilo Ponų Tarybos narių opozicija, vadovaujama [[Trakų vaivada|Trakų vaivados]] J. Zaberezinskio. Priešininkai apkaltino jį ketinimu užgrobti LDK sostą. Nušalintas nuo pareigų ir, nesulaukdamas bylos sprendimo didžiojo kunigaikščio teisme, [[1508]] m. sukėlė [[Glinskio maištas|maištą]]. Jį numalšinus, apsigyveno Maskvoje. |
[[Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenė]]s, kuri 1506 m. [[Klecko mūšis|Klecko mūšyje]] sumušė [[Krymo totoriai|Krymo totorius]], vadas. Dėl staigaus jo iškilimo ir didelės įtakos Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Aleksandrui kilo Ponų Tarybos narių opozicija, vadovaujama [[Trakų vaivada|Trakų vaivados]] J. Zaberezinskio. Priešininkai apkaltino jį ketinimu užgrobti LDK sostą. Nušalintas nuo pareigų ir, nesulaukdamas bylos sprendimo didžiojo kunigaikščio teisme, [[1508]] m. sukėlė [[Glinskio maištas|maištą]]. Jį numalšinus, apsigyveno Maskvoje. |
||
[[1514]] m. Maskvos didžiosios kunigaikštystės kariuomenei padėjo užimti LDK valdomą [[Smolenskas|Smolenską]]. Negavęs jo valdyti, nesėkmingai mėgino pabėgti į LDK, vengdamas mirties bausmės grįžo į stačiatikybę. 1514-[[1527]] m. Maskvoje kalintas. Paleistas, jo brolio Vosyliaus dukteriai Elenai Glinskajai ištekėjus už Maskvos didžiojo kunigaikščio [[Vasilijus III|Vasilijaus III]]. Po vyro mirties [[1531]] m. dukterėčiai tapus regente, tapo [[Bojarinų taryba|Bojarinų tarybos]] nariu ir įgijo didelę galią. [[1534]] m. nepagrįstai apkaltintas Vasilijaus III nunuodijimu. Kalėjime numarintas badu. |
[[1514]] m. Maskvos didžiosios kunigaikštystės kariuomenei padėjo užimti LDK valdomą [[Smolenskas|Smolenską]]. Negavęs jo valdyti, nesėkmingai mėgino pabėgti į LDK, vengdamas mirties bausmės grįžo į stačiatikybę. 1514-[[1527]] m. Maskvoje kalintas. Paleistas, jo brolio Vosyliaus dukteriai Elenai Glinskajai ištekėjus už Maskvos didžiojo kunigaikščio [[Vasilijus III|Vasilijaus III]]. Po vyro mirties [[1531]] m. dukterėčiai tapus regente, tapo [[Bojarinų taryba|Bojarinų tarybos]] nariu ir įgijo didelę galią. [[1534]] m. nepagrįstai apkaltintas Vasilijaus III nunuodijimu. Kalėjime numarintas badu.<ref>{{VLE|VI|758|[[Juozas Jurginis]]|Mykolas Glinskis}}</ref> |
||
== Šaltiniai == |
== Šaltiniai == |
||
Eilutė 33: | Eilutė 33: | ||
* Działyński, "Zbiór praw lit. II, 81</small> |
* Działyński, "Zbiór praw lit. II, 81</small> |
||
{{DEFAULTSORT:Glinskis, Mykolas}} |
|||
[[Kategorija:Glinskiai]] |
[[Kategorija:Glinskiai]] |
||
[[Kategorija:Lietuvos dvaro maršalkos]] |
[[Kategorija:Lietuvos dvaro maršalkos]] |
18:17, 6 sausio 2010 versija
Mykolas Glinskis lenk. Michał Gliński rus. Михайло Львович Глинський | |
---|---|
Glinskiai | |
Glinskių herbas | |
Gimė | 1460 m. Turovas, dab. Baltarusija |
Mirė | 1534 m. rugsėjo 15 d. (~74 metai) Maskva |
Tėvas | Levas Glinskis |
Veikla | Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės ir Maskvos didžiosios kunigaikštystės valstybės veikėjas. |
Mykolas Glinskis (lenk. Michał Gliński, rus. Михайло Львович Глинський, apie 1460 m. Turovas, dab. Baltarusija - 1534 m. rugsėjo 15 d. Maskva) – Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės ir Maskvos didžiosios kunigaikštystės valstybės veikėjas.
Biografija
Kunigaikštis, kilęs iš totorių kilmės Glinskių giminės. Tėvas Levas Glinskis, broliai Vasilijus Glinskis ir Ivanas Glinskis. Mokėsi Italijoje, kalbėjo visomis pagrindinėmis Europos kalbomis. Iš stačiatikybės perėjęs į katalikybę apie 12 m. buvo Šventosios Romos imperijos imperatoriaus Maksimiliano dvariškis, tarnavo Saksonijos kurfiursto Alberto kariuomenėje.
Grįžęs į Lietuvą tapo didžiojo kunigaikščio Aleksandro dvariškiu ir artimiausiu patarėju. 1498-1501 m. Utenos, 1501-1505 m. Merkinės, 1505-1506 m. Bielsko vietininkas, 1500-1506 m. Lietuvos didžiojo kunigaikščio rūmų maršalka. Jam priklausė Liškiava, Raigardas, Turovas ir kiti dvarai. Tapus Ponų Tarybos nariu jam patikėta pinigų kalykla ir vaško prekyba. Iš to pralobo. Vienas 1501 m. Melniko akto iniciatorių. Į Aleksandro karūnavimą Lenkijos karaliumi vyko kaip Lietuvos atstovas.
Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenės, kuri 1506 m. Klecko mūšyje sumušė Krymo totorius, vadas. Dėl staigaus jo iškilimo ir didelės įtakos Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Aleksandrui kilo Ponų Tarybos narių opozicija, vadovaujama Trakų vaivados J. Zaberezinskio. Priešininkai apkaltino jį ketinimu užgrobti LDK sostą. Nušalintas nuo pareigų ir, nesulaukdamas bylos sprendimo didžiojo kunigaikščio teisme, 1508 m. sukėlė maištą. Jį numalšinus, apsigyveno Maskvoje.
1514 m. Maskvos didžiosios kunigaikštystės kariuomenei padėjo užimti LDK valdomą Smolenską. Negavęs jo valdyti, nesėkmingai mėgino pabėgti į LDK, vengdamas mirties bausmės grįžo į stačiatikybę. 1514-1527 m. Maskvoje kalintas. Paleistas, jo brolio Vosyliaus dukteriai Elenai Glinskajai ištekėjus už Maskvos didžiojo kunigaikščio Vasilijaus III. Po vyro mirties 1531 m. dukterėčiai tapus regente, tapo Bojarinų tarybos nariu ir įgijo didelę galią. 1534 m. nepagrįstai apkaltintas Vasilijaus III nunuodijimu. Kalėjime numarintas badu.[1]
Šaltiniai
- ↑ Juozas Jurginis. Mykolas Glinskis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VI (Fau-Goris). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 758 psl.
- Сказания Курбского и Герберштейн, «Rer. Mosc. comment.». Стрыйковский II, 343 и след. до 377, варш. изд. 1846
- «Acta Tomiciana», Appendix I, 21
- Działyński, "Zbiór praw lit. II, 81