Vilniaus universiteto Teisės fakultetas: Skirtumas tarp puslapio versijų
| Eilutė 35: | Eilutė 35: | ||
=== Centrai === |
=== Centrai === |
||
* |
*Prancūzijos teisės mokykla |
||
* |
*JAV teisės centras |
||
*Rytų Europos teisės |
*Rytų Europos teisės mokykla |
||
*Vokietijos teisės centras |
*Vokietijos teisės centras |
||
*Lenkijos teisės mokykla |
*Lenkijos ir ES teisės mokykla |
||
== Šaltiniai == |
== Šaltiniai == |
||
10:27, 1 rugsėjo 2009 versija
| Vilniaus universiteto Teisės fakultetas | |
  | |
| Įkurtas | 1641 m. |
|---|---|
| Dekanas | Vytautas Nekrošius |
| Darbuotojų | 104 (2007 m.)[1] |
| Studentų | 2235 (2007 m.)[1] |
| Bakalaurai | 2163 (2007 m.)[1] |
| Doktorantai | 73 (2007 m.)[1] |
| Vieta | Vilnius, Lietuva |
| Svetainė | www.tf.vu.lt |
Vilniaus universiteto Teisės fakultetas – vienas iš Vilniaus universiteto fakultetų, kuriame ruošiami teisės specialistai. Nuosekliosios studijos fakultete organizuojamos pagal vientisųjų studijų modelį.
Istorija
Teisės fakultetas buvo įsteigtas 1641 metų spalio 11 d. Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vladislovo Vazos privilegija.
Beveik du šimtus metų (iki 1832 m., kai Rusijos imperatorius Nikolajus I įsakė Vilniaus universitetą uždaryti) teisę čia dėstė garsiausi tuometiniai mokslininkai: J. Stroinovskis, A. Olizarovskis, A. Kapelis, I. Danilavičius, I. Oldachovskis, S. Malevskis, J. Jaroševčius, J. Lelevelis ir kiti.
1919 m. universitetas vėl atkurtas, tačiau Lenkijai ankesavus kraštą, lietuviškoji teisės mokykla savo tradicijas tęsė Kaune.
1922 metų antroje pusėje laikinojoje sostinėje įkurtas Teisių fakultetas, kuriame savo žiniomis dalijosi tokie iškiliausi Lietuvos teisininkai kaip P.Leonas, V.Biržiška, A.Janulaitis, M.Romeris ir kt.
Lietuvai susigrąžinus Vilniaus kraštą, Teisių ir Humanitarinių mokslų fakultetai iš Kauno perkelti į sostinę.
1942 m. kovo mėn. Teisės fakultetas uždaromas antrą kartą, tačiau jau po poros metų atnaujina savo veiklą ir sėkmingai ją tęsia iki šių dienų.
Šiuo metu fakultetui vadovauja prof. habil. dr. Vytautas Nekrošius.
Struktūra
Katedros
- Baudžiamosios justicijos katedra
- Privatinės teisės katedra
- Viešosios teisės katedra
Centrai
- Prancūzijos teisės mokykla
- JAV teisės centras
- Rytų Europos teisės mokykla
- Vokietijos teisės centras
- Lenkijos ir ES teisės mokykla
Šaltiniai
- ↑ 1,0 1,1 1,2 1,3 Kviečia Vilniaus universitetas 2008. Vlnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2007. 88 p.:iliustr.
Nuorodos
|
Šis straipsnis apie mokymo įstaigą yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydami šį straipsnį. |