Sophia Loren

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Sophia Loren
Five Miles to Midnight 1962.JPG
Tikras vardas Sofia Villani Scicolone
Šalis Flag of Italy.svg Italija
Gimė 1934 m. rugsėjo 20 d. (83 metai)
Roma, Italija
Žymesni vaidmenys
Česira
Dvi moterys“ (1960 m.)
Filumena
Itališkos vedybos“ (1964 m.)
Apdovanojimai
Oskaras (1962 m.)
Auksinis gaublys (1964 m.)
David di Donatello (1964, 1964, 1965, 1970, 1974 ir 1978 m.)

Sofija Loren (tikrasis vardas – Sofia Villani Scicolone Ponti; g. 1934 m. rugsėjo 20 d. Roma) – viena žymiausių ir tituluočiausių visų laikų Italijos aktorių. Karjerą pradėjusi 1949 m. kaip grožio konkurso dalyvė, vėliau ji pasirašė 5 metų trukmės sutartį su kino kompanija „Paramount Pictures“, kurios filmų dėka išgarsėjo visame pasaulyje. Aktorė apdovanota Oskaru, Auksiniu gaubliu ir net 6 kartus David di Donatello prizais.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kilmė ir šeima[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1955 m.

Būsimoji Sofijos motina Romilda Villani 1932 m. laimėjo kino kompanijos MGM surengtą Gretos Garbo antrininkių konkursą, tačiau dėl jauno amžiaus (jai tuo metu buvo 17) tėvai neleido jai išvykti į JAV.[1]Sofija gimė 1934 m. Jos tėvas, inžinierius Riccardo Scicolone ilgus metus atsisakinėdavo vesti jos motiną, kas buvo didelė gėda to meto Italijoje. 1938 m. jiems gimė antroji duktė Maria ir tėvas jas paliko, nenorėdamas jų remti ir nieko apie jas žinoti.[2]

Karo metais Romilda su dukterimis gyveno Pozzuoli miestelyje netoli Neapolio pas jos senelę. Teritorija ne kartą buvo bombarduota Sąjungininkų kariuomenės ir kartą Sofija, bėgdama į slėptuvę, buvo sužeista į smakrą skeveldros. Po šio įvykio šeima persikėlė į Neapolį pas tolimus giminaičius. Karui pasibaigus, jie vėl įsikūrė Pozzuoli, kur senelė namuose atidarė barą. Jame motina grojo pianinu, Maria dainavo, Sofija dirbo padavėja, o vieta netruko tapti populiaria JAV kareivių, kurių bazė buvo įkurta netoliese, susirinkimo vieta. Šeima gyveno labai vargingai ir mergina ieškojo bet kokių būdų ištrūkti iš skurdo.

Kadras iš filmo „Ieri, oggi, domani“

Sėkmė nusišypsojo 1950 m., kuomet 14-metė Sofija dalyvavo „Mis Italija“ grožio konkurse, kuriame pateko į finalą ir buvo pripažinta „Mis Elegancija“. Čia ji susipažino su režisieriumi ir prodiuseriu Carlo Ponti, kurio dėka prasidėjo jos kelias į šlovę. Pradžioje tai buvo epizodiniai vaidmenys, tarp kurių ir Mervyn LeRoy epas „Quo Vadis“, tačiau ilgainiui pasirodymai tapo vis didesni ir svarbesni.

Nuo 1952 m., kuomet gavo vaidmenį juostoje „La Favorita“, ji ėmė pasirašinėti Sofia Lazzaro pseudonimu. Po metų atliko pirmą didelį vaidmenį juostoje „Aida“, už kurį sulaukė kritikų liaupsių, o proveržiu karjeroje tapo filmai „Due notti con Cleopatra“ (1953) ir „L’oro di Napoli“ (1954). Vėlesnį pseudonimą, „Loren“, kuriuo ji išgarsėjo visame pasaulyje, sugalvojo Ponti pagal švedų aktorę Märta Torén.[1]

Kardas iš filmo „Itališkos vedybos

1958 m. Sofija pasirašė 5 metų sutartį su kino kompanija „Paramount Pictures“, kurios dėka išgarsėjo visame pasaulyje tokiais filmais kaip „Desire Under the Elms“, „Houseboat“ ir „Heller in Pink Tights“.

1961 m. ji suvaidino režisieriaus Vittorio De Sica dramoje „Dvi moterys“, kurioje pasakojama apie motinos pastangas apsaugoti 12-metę dukterį karo laikų Italijoje. Pradžioje Sofija turėjo atlikti dukters vaidmenį, tačiau režisierius nusprendė jį patikėti aktorei Eleonorai Brown, o jai skirti motinos vaidmenį. Sofijai šis vaidmuo atnešė daugybę apdovanojimų: Oskarą, Kanų kino festivalio pagrindinį prizą, BAFTA bei daugelį kitų (viso net 22). Juosta taip pat sulaukė puikių kritikų atsiliepimų bei didelės finansinės sėkmės, o Loren tapo pirmąja aktore, pelniusia Oskarą geriausios aktorės užsienio filme kategorijoje.[1]

PA-797 1125 3 orig.jpg

7 dešimtmetyje Sofija tapo viena populiariausių pasaulio aktorių, sėkmingai tęsiančia karjerą tiek Holivude, tiek Europoje. 1964 m. ji uždirbo milijoną dolerių už vaidmenį filme „The Fall of Roman Empire“, o 1965 m. buvo nominuota Oskarui už darbą juostoje „Itališkos vedybos“. 1963 m. ji atsisakė vaidmens komiškame vesterne „Ketvertas iš Teksaso“, o 1968 m. – vaidmens fantastinėje juostoje Barbarella, kuris atiteko Jane Fonda.[1] Nuo 1964 m. iki 1977 m. Sofija pelnė 4 Auksnio gaublio apdovanojimus, o žymiausi to laikotarpio filmai yra „Lady L“, „Arabesque“ ir paskutinis Charlie Chaplin darbas „A Countess from Hong Kong“.

8 ir 9 dešimtmečiuose Sofija filmavosi rečiau, nes daugiau laiko skyrė šeimai ir vaikams. 1974 m. kartu su Richard Burton ji vaidino paskutiniame Vittorio De Sica režisuotame filme „The Voyage“, o 1976 m. – finansinės sėkmės sulaukusiame katastrofų filme „The Cassandra Crossing“. 1977 m. ji kartu su Marcello Mastroianni pasirodė 11 apdovanojimų (tarp jų ir 2 Oskarus) pelniusioje juostoje „A Special Day“.

1980 m. pasirodė jos biografinė knyga „Sophia Loren: Living and Loving, Her Own Story“. Pagal ją buvo sukurtas televizijos filmas, kuriame ji pati atliko savo bei savo motinos vaidmenis (Sofiją jaunystėje suvaidino Ritza Brown ir Chiara Ferrari). 1981 m. ji tapo pirmąja įžymybe, išleidusia savo vardo kvepalus.

Sophia Loren 99 Allan Warren.jpg

Tais pačiais metais Sofija atsisakė vaidmens seriale „Dinastija“, o 1982 m. aktorė buvo 18 dienų įkalinta dėl vengimo mokėti mokesčius.

Per savo karjerą ji taip pat įrašė keliasdešimt dainų, dalis kurių buvo išleistų komiškame albume kartu su aktoriumi Peter Sellers. Nors pastarasis tuo metu išsiskyrė su žmona Anne Howe, Sofija visuomet neigė apie galimą judviejų romaną.

1991 m. ji buvo apdovanota Oskaru už karjeros pasiekimus, o 1995 m. – Auksinio gaublio Cecilio B. DeMille‘o apdovanojimu.[3] Nuo 1990 m. aktorė daugiau dėmesio skyrė ne vaidybai, o verslo reikalams, išleido keletą kulinarijos knygų, sukūrė savo drabužių bei papuošalų linijas. 1994 m. buvo atidengta jos žvaigždė Holivudo šlovės alėjoje,[4] o ji pati buvo nominuota Auksiniam gaubliui už vaidmenį filme „Ready to Wear“ (kartu su Julia Roberts).

1995 m. ji kartu su Jack Lemmon, Walter Matthau ir Ann-Margret vaidino juostoje „Grumpier Old Men“. 2002 m. Sofija pasirodė Kanadoje sukurtame jos sūnaus Edoardo filme „Between Starngers“ kartu su Mira Sorvino, bei TV seriale „Lives on the Saints“ (2004 m.).

2009 m. Sofija kartu su Daniel Day-Lewis, Penélope Cruz, Kate Hudson, Marion Cotillard ir Nicole Kidman vaidino režisieriaus Rob Marshall filme „Nine“ pagal to paties pavadinimo Brodvėjaus pjesę. Po metų ji atliko savo pačios motinos vaidmenį 2 dalių Italijos televizijos filme „La Mia Casa È Piena di Specchi“ apie savo jaunystę.

Asmeninis gyvenimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kadras iš filmo „Luci del varieta“

1957 m., kuriant juostą „Orgoglio e passione“, Sofija buvo užmezgusi romaną su garsiu amerikiečių aktoriumi Cary Grant. Po metų jie vėl filmavosi juostoje „Houseboat“, kurio scenarijų parašė Granto žmona Betsy Drake. Grantas tikėjosi atnaujinti judviejų romaną, tačiau Loren tuo metu jau buvo susižadėjusi su Carlo Ponti.

Su režisieriumi Carlo Ponti Sofija pirmą kartą susitiko 1950 m., kuomet jai buvo 15, o jam – 37 (2 metais vyresnis už jos motiną). Tai nutiko grožio konkurse, kuriame Loren buvo dalyvė, o Ponti – komisijos narys. Tuo metu jis sakė „Tik pamatęs ją supratau, kad ji nepakartojama. Šioje moteryje buvo kažkas tokio, jog ji švietė iš tolo.“[5] Jo dėka aktorė gavo pirmuosius svarbius vaidmenis lengvo turinio komedijose, mat pradžioje Ponti ketino paversti Sofiją naujuoju Italijos sekso simboliu. Vėliau, kuomet aktorė tapo vis labiau žinoma, prodiuseris pasistengė išpirkti visas pirmąsias jos juostas (tarp kurių ir 1951 m. komedijos „Luci del varieta“ ir „Era lui… sì! sì!“), kuriose buvo galima pamatyti ją apsinuoginusią.

1992 m.

1957 m. rugsėjo 17 d. jiedu susituokė Meksikoje, tačiau Ponti tuo metu vis dar buvo vedęs ankstesnę žmoną Giulianą, o Italijos įstatymai nenumatė skyrybų galimybės. Iškilus grėsmei būti teisiamam dėl bigamijos, 1962 m. Loren ir Ponti santuoka buvo anuliuota. Jiedu apsisprendė tapti Prancūzijos piliečiais, dėl ko 1965 m. Ponti galėjo išsiskirti, o 1966 m. balandžio 9 d. antrą kartą vesti Loren. Ilgą laiką jiems nepavyko susilaukti vaikų, Loren patyrė kelis persileidimus, kol galiausiai išmėgino naują gydymo metodą: visą nėštumo laikotarpį praleisti lovoje. Galiausiai jiems pavyko susilaukti 2 sūnų: Carlo Ponti jaunesniojo (g. 1968), tapusio orkestro dirigentu, ir režisieriaus Edoardo Ponti (g. 1973). Ponti taip pat turėjo 2 dukteris iš ankstesnės santuokos: Sasha Alexander and Andrea Meszaros. Loren taip pat turi 4 anūkus.

Carlo Ponti mirė 2007 m.

Sofijos sesuo Anna Maria Villani Scicolone 1962 m. ištekėjo už Benito Mussolini jauniausiojo sūnaus Romano, su kuriuo susilaukė dukters Alessandros, tapusios politike. Aktorė buvo gera draugė su Marcello Mastroianni, su kuriuo 1955-94 m. kartu suvaidino 11-oje filmų.[1]

Loren turi namus Neapolyje ir Romoje, o nuo 2006 m. gyvena Ženevoje. Aktorė yra didelė futbolo klubo „S.S.C. Napoli“ gerbėja. 2007 m. interviu „Gazzetta dello Sport“ ji pareiškė sušoksianti striptizą, jei komanda laimės Serie B čempionatą (klubas tuo metu buvo 3 vietoje).[6]

2007 m. 72 metų Sofija pozavo „Pirelli kalendoriui“ kartu su Penélope Cruz ir Hilary Swank.

Filmografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Cuori sul mare (1950)
  • Il voto (1950)
  • Tototarzan (1950)
  • Le sei mogli di Barbablù (1950)
  • Luci del varietà (1950)
  • Lebbra bianca (1951)
  • Io sono il Capataz (1951
  • Milano miliardaria (1951)
  • Quo Vadis (1951)
  • Il padrone del vapore (1951)
  • Il mago per forza (1951)
  • Era lui… sì! sì! (1951)
  • Anna (1951)
  • È arrivato l’accordatore (1952)
  • Il sogno di Zorro (1952)
  • La favorita (1952)
  • La tratta delle bianche (1952)
  • Africa sotto i mari (1953)
  • Aida (1953)
  • Ci troviamo in galleria (1953)
  • La domenica della buona gente (1953)
  • Un giorno in pretura (1953)
  • Carosello napoletano (1954)
  • Il paese dei campanelli (1954)
  • Due notti con Cleopatra (1954)
  • Tempi nostri – Zibaldone n. 2 (1954)
  • Miseria e nobiltà (1954)
  • Pellegrini d’amore (1954)
  • Attila (1954)
  • L’oro di Napoli (1954)
  • Peccato che sia una canaglia (1954)
  • La donna del fiume (1954)
  • Il segno di Venere (1955)
  • La bella mugnaia (1955)
  • Pane, amore e… (1955)
  • La fortuna di essere donna (1955)
  • Il ragazzo sul delfino (1957)
  • The Pride and the Passion (1957)
  • Timbuctù (1957)
  • Desire Under the Elms (1958)
  • La chiave (1958)
  • Orchidea nera (1958)
  • Houseboat (1958)
  • That Kind of Woman (1959)
  • Il diavolo in calzoncini rosa (1960)
  • Olympia (1960)
  • La baia di Napoli (1960)
  • La miliardaria (1960)
  • Dvi moterys (1960)
  • El Cid (1961)
  • Madam (1961)
  • Boccaccio '70(1962)
  • Il coltello nella piaga (1962)
  • I sequestrati di Altona (1962)
  • Ieri, oggi, domani (1963)
  • Itališkos vedybos (1964)
  • La caduta dell’impero romano (1964)
  • Operazione Crossbow (1965)
  • Lady L (1965)
  • Judith (1966)
  • Arabesque (1966)
  • La contessa di Hong Kong (1967)
  • C’era una volta… (1967)
  • Questi fantasmi (1967)
  • I girasoli (1970)
  • Kunigo žmona (1971)
  • La mortadella (1971)
  • Balta, raudona ir... (1972)
  • L’uomo della Mancha (1972)
  • Il viaggio (1974)
  • Breve incontro (1974)
  • L’accusa è: violenza carnale e omicidio (1974)
  • La pupa del gangster (1975)
  • Cassandra Crossing (1976)
  • Una giornata particolare (1977)
  • Angela (1978)
  • Fatto di sangue fra due uomini per causa di una vedova. Si sospettano moventi politici (1978)
  • Obiettivo Brass (1978)
  • Bocca da fuoco (1979)
  • Qualcosa di biondo (1984)
  • Madre Coraggio (1986)
  • Mamma Lucia (TV serialas) (1988)
  • La ciociara (TV serialas) (1989)
  • Sabato, domenica e lunedì (1990)
  • Prêt-à-Porter (1994)
  • That’s Amore – Due improbabili seduttori (1995)
  • Soleil (1997)
  • Francesca e Nunziata (2001)
  • Cuori estranei (2002)
  • La terra del ritorno (2004)
  • Peperoni ripieni e pesci in faccia (2004)
  • Nine (2009)
  • La mia casa è piena di specchi (TV serialas) (2010)
  • Ratai 2 (balsas) (2011)
  • Voce umana (trumpametražis) (2013)

Apdovanojimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1991 m.
2009 m.
2014 m.

Oskaras[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Metai Kategorija Filmas Rezultatas
1991 karjeros pasiekimai Laimėjo
1965 geriausia aktorė Itališkos vedybos Nominacija
1962 geriausia aktorė Dvi moterys Laimėjo

Auksinis gaublys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Metai Kategorija Filmas Rezultatas
1995 geriausia antrojo plano aktorė Prêt-à-Porter Nominacija
Cecil B. DeMille apdovanojimas Laimėjo
1977 Henrietta apdovanojimas Laimėjo
1971 Nominacija
1969 Laimėjo
1966 Nominacija
1965 Laimėjo
geriausia komedijos / muzikinio filmo aktorė Itališkos vedybos Nominacija
1964 Henrietta apdovanojimas Laimėjo
1961 geriausia komedijos / muzikinio filmo aktorė It Started in Naples Nominacija

David di Donatello[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Metai Kategorija Filmas Rezultatas
2014 specialus apdovanojimas La voce umana Laimėjo
1999 karjeros apdovanojimas Laimėjo
1984 specialus apdovanojimas
kartu su
Vittorio Gassman
Nino Manfredi
Mariangela Melato
Alberto Sordi
Monica Vitti
už daugiausia pelnytų David apdovanojimų
Laimėjo
1978 geriausia aktorė Una giornata particolare Laimėjo
1974 Il viaggio Laimėjo
1970 I girasoli Laimėjo
1965 Itališkos vedybos Laimėjo
1964 Ieri, oggi, domani Laimėjo
1961 Dvi moterys Laimėjo
1959 specialus apdovanojimas The Black Orchid Laimėjo

Laurel apdovanojimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Metai Kategorija Filmas Rezultatas
1971 geriausia aktorė 7 vieta
1970 13 vieta
1968 15 vieta
1967 9 vieta
1966 4 vieta
1965 komedijos aktorė Itališkos vedybos 2 vieta
1965 geriausia aktorė 7 vieta
1964 13 vieta
1962 12 vieta
1961 geriausia komedijos aktorė It Started in Naples 4 vieta
1961 geriausia aktorė 13 vieta
1958 12 vieta

Nastro d’argento[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Metai Kategorija Filmas Rezultatas
1995 garbės apdovanojimas Laimėjo
1978 geriausia aktorė Una giornata particolare Laimėjo
1968 C’era una volta Nominacija
1965 Itališkos vedybos Nominacija
1964 Ieri, oggi, domani Nominacija
1961 Dvi moterys Laimėjo

Bambi apdovanojimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Metai Kategorija Filmas Rezultatas
2007 karjeros apdovanojimas Laimėjo
1969 geriausia aktorė C’era una volta Laimėjo
1968 A Countess from Hong Kong 2 vieta
1967 Arabesque Laimėjo
1964 Ieri, oggi, domani Laimėjo
1963 I sequestrati di Altona Laimėjo
1962 El Cid Laimėjo
1961 Dvi moterys Laimėjo
1960 Houseboat Laimėjo

Venecijos kino festivalis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Metai Kategorija Filmas Rezultatas
2002 Pietro Bianchi apdovanojimas Laimėjo
1998 karjeros apdovanojimas Laimėjo
1958 geriausia aktorė The Black Orchid Laimėjo

Kiti apdovanojimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Metai Apdovanojimas Kategorija Filmas Rezultatas
2014 Ariel apdovanojimas specialus prizas Laimėjo
2012 Taorminos kino festivalis Arte apdovanojimas Laimėjo
2011 CinEuphoria apdovanojimas karjeros apdovanojimas Laimėjo
2009 Satelito apdovanojimas geriausias aktorių pasirinkimas
kartu su
Kate Hudson
Daniel Day-Lewis
Fergie
Penélope Cruz
Marion Cotillard
Nicole Kidman
Judi Dench
Nine Laimėjo
2005 Stambulo tarptautinis kino festivalis karjeros apdovanojimas Laimėjo
2001 Telegatto karjeros apdovanojimas Laimėjo
2001 Monrealio filmų festivalis Grand Prix apdovanojimas Laimėjo
1999 Art Film festivalis specialus apdovanojimas Laimėjo
1998 Globo d'oro karjeros apdovanojimas Laimėjo
1997 Maskvos tarptautinis kino festivalis garbės apdovanojimas Laimėjo
1996 ShoWest Convention karjeros apdovanojimas Laimėjo
1995 Golden Camera karjeros apdovanojimas Laimėjo
1994 Berlyno kino festivalis karjeros apdovanojimas Laimėjo
Palm Springso filmų festivalis karjeros apdovanojimas Laimėjo
1991 Cezario apdovanojimas garbės Cezaris Laimėjo
1990 Čikagos filmų festivalis karjeros apdovanojimas Laimėjo
1978 Globo d'oro geriausia aktorė Una giornata particolare Laimėjo
1976 People‘s Choice Awards mėgstamiausia aktorė Nominacija
1975 Nominacija
1974 San Sebastiano filmų festivalis geriausia aktorė Il viaggio Laimėjo
1971 Fotogramas de Plata geriausia užsienio aktorė I girasoli Nominacija
1965 Maskvos tarptautinis kino festivalis geriausia aktorė Itališkos vedybos Laimėjo
1963 Sant Jordi Awards geriausia užsienio aktorė Dvi moterys Laimėjo
1962 BAFTA geriausia užsienio aktorė Dvi moterys Laimėjo
1961 Kanų kino festivalis geriausia aktorė Dvi moterys Laimėjo

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. 1,0 1,1 1,2 1,3 1,4 Sophia Loren Biography at IMDb.com
  2. www.moteris.lt [1]
  3. www.goldenglobes.com [2]
  4. www. palmspringswalkofstars.com [3]
  5. www.15min.lt.lt [4]
  6. www. reuters.com [5]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vikicitatos

Wikiquote logo
Commons-logo.svg

Vikiteka