Balta, raudona ir...
| Balta, raudona ir... | |
|---|---|
 | |
| Pavadinimas | Bianco, rosso e... |
| Kilmės šalis |  Italija.svg){kind=small} Prancūzija Ispanija |
| Režisierius | Alberto Lattuada |
| Scenaristas (-ai) | Tonino Guerra Ruggero Maccari Jaja Fiastri Alberto Lattuada |
| Vaidina | Sophia Loren Adriano Celentano Enzo Cannavale |
| Metai | 1972 |
| Žanras | drama |
| Trukmė | 96 min. |
| Kalba | italų |
| IMDb įrašas | |
Balta, raudona ir... (angl. Bianco, rosso e...) – 1972 m. Italijoje sukurta komedija, kurioje pagrindinius vaidmenis atliko Sophia Loren ir Adriano Celentano. Filmo pavadinime „balta“ reiškia Loren herojės vienuolės abitą, o „raudona“ – Celentano personažo politinius įsitikinimus (komunistas).
Pagrindiniai aktoriai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Aktorius – vaidmuo
- Sophia Loren – sesuo Džermana
- Adriano Celentano – Anibalė Pecis
- Jean Luis Galiardo – Gvidas
- Giuseppe Maffioli – daktaras Arigis
- Sergio Fasanelli – daktaras Filipinis
- Alessandra Mussolini – Džermana vaikystėje
- Enzo Cannavale – Kvintas
Epizodinį vaidmenį atlikusi Alessandra Mussolini yra Benito Mussolini anūkė ir dabartinė Italijos politikė.
Turinys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
DĖMESIO: toliau atskleidžiamos kūrinio detalės
Kažkada Džermana buvo laiminga jauna mergina, turinti ją mylintį vaikiną, tačiau šis žuvo darbo vietoje sprogimo metu ir ji nusprendė atsiriboti nuo savo praeities ir jausmų, tapdama vienuole.
Paskirta dirbti į ligoninę, čia ji susipažįsta su keistuoliu pacientu Anibale Peci. Nors šis pasveikęs, tačiau gyvena ligoninėje jau 3 metus. Jis priklauso komunistų partijai ir dėl to gydytojai neprieštarauja šio buvimui ligoninėje. Anibalė vadovauja maisto ruošimui, dalyvauja operacijose ir kitaip kišasi į ligoninės gyvenimą, tuo sukeldamas sesers Džermanos nepasitenkinimą, tačiau ji priversta taikytis su šio draugija. Anibalė svajoja ateityje tapti gydytoju, tačiau pamažu įsimyli naują griežtą vienuolę ir šiai apie tai prisipažįsta, tačiau nesulaukia atsakymo. Po ilgų judviejų diskusijų, kurių metu Džermana įrodinėja, kad jo buvimas ligoninėje prilygsta veltėdžiavimui ir prieštarauja jo propaguojamai komunistinei ideologijai, galiausiai jis apsisprendžia grįžti į gyvenimą. Anibalė mėgina verstis tuo, ką sužinojo ir išmoko būdamas ligoninėje. Galiausiai, dalyvaudamas demonstracijoje jis partrenkiamas automobilio, sunkios būklės atsiduria toje pačioje ligoninėje ir miršta ant Džermanos rankų...