Mariangela Melato

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Mariangela Melato
Tikras vardas Mariangela Melato
Gimė 1941 m. rugsėjo 19 d.
Milanas, Italija
Mirė 2013 m. sausio 11 d. (71 metai)
Roma, Italija
Šalis Italija
Apdovanojimai
David di Donatello
(1972, 1975, 1977, 1978, 1981 m.)
Globo d'oro
(1973 ir 1976 m.)

Mariandžela Melato (1955 m. rugsėjo 192013 m. sausio 11 d. Roma) – italų kino ir teatro aktorė.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Melato gimė Milane policininko ir siuvėjos šeimoje. Ji mokėsi dailės Breros akademijoje ir vėliau vertėsi piešdama atvirukus bei dirbdama modeliu viename prekybos centrų, o gautus pinigus leido aktorinėms pamokoms pas aktorę Esperia Sperani.[1][2]

1960 m. Melato ėmė vaidinti teatre ir dirbo su tokiais režisieriais kaip Dario Fo, Luchino Visconti ir Luca Ronconi. Kine ji debiutavo 1969 m. filme „Thomas e gli indemoniati“. Netrukus ji sulaukė ir daugiau pasiūlymų, ir sekantis dešimtmetis padėjo Melato įsitvirtinti tarp populiariausių šalies aktorių. Žymiausi to laikotarpio filmai buvo „Per grazia ricevuta“ (1971, režisierius Nino Manfredi), „La classe operaia va in paradiso“ (1971 m., rež. Elio Petri) ir „Lo chiameremo Andre“ (1972 m. rež. Vittorio De Sica) bei 3 vaidmenys su kolega Giancarlo GianniniMetalurgas Mimi“ (1972 m.), „Film d'amore e d'anarchia, ovvero: stamattina alle 10, in via dei Fiori, nella nota casa di tolleranza...“ (1973 m.) ir „Travolti da un insolito destino nell'azzurro mare d'agosto“ (1974 m.).

Išaugęs populiarumas padėjo Melato debiutuoti ir Holivude, kuri ji sukūrė du vaidmenis: „Flash Gordon“ (1980 m.) ir „So Fine“ (1981 m.). Vis dėlto karjera nesiklostė sėkmingai ir ji grįžo į gimtinę, kur toliau sėkmingai filmavosi įvairiose komedijose ir dramose.

1983 m. ir 1989 m. Melato buvo atitinkamai Kanų kino festivalio ir Venecijos kino festivalio žiuri nare.[3]

Po 1990-ųjų ji daugiau dėmesio ėmė skirti teatrui ir televizijai.

Aktorė mirė nuo kasos vėžio 2013 m. sausio 11 d.[4]

Jos sesuo Anna Melato taip pat aktorė bei dainininkė.

Filmografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Thomas e gli indemoniati (1969)
  • Contestazione generale (1969)
  • L'invasione (1970)
  • Il prete sposato (1970)
  • Rapporto a tre (1970)
  • Incontro (1970)
  • Io non scappo... fuggo (1971)
  • Basta guardarla (1971)
  • Per grazia ricevuta (1971)
  • La classe operaia va in paradiso (1971)
  • Metalurgas Mimi (1972)
  • Lo chiameremo Andrea (1972)
  • La violenza: quinto potere (1972)
  • Likvidavimo būrys (1972)
  • Il generale dorme in piedi (1972)
  • Meilė ir anarchija (1973)
  • Travolti da un insolito destino nell'azzurro mare d'agosto ((1974)
  • Policininkė (1974)
  • Sterminate "Gruppo Zero (1974)
  • Koks tavo ženklas? (1975)
  • L'albero di Guernica (1975)
  • Faccia di spia (1975)
  • Saugokis juokdario (1976)
  • Caro Michele (1975)
  • Todo modo (1976)
  • Namelis (1977)
  • La presidentessa (1977)
  • Katė (1977)
  • Saxofone (1978)
  • I giorni cantati (1979)
  • Dimenticare Venezia (1979)
  • Flash Gordon (1980)
  • Oggetti smarriti (1980)
  • Il pap'occhio (1980)
  • Jeans dagli occhi rosa (1981)
  • Aiutami a sognare (1981)
  • Bello mio, bellezza mia (1982)
  • Il buon soldato (1982)
  • Domani si balla! (1983)
  • Il petomane (1983)
  • Segreti segreti (1985)
  • Notte d'estate con profilo greco, occhi a mandorla e odore di basilico (1986)
  • Figlio mio, infinitamente caro... (1987)
  • Giselle (1987)
  • Mortacci (1988)
  • La fine è nota (1992)
  • Panni sporchi (1999)
  • Un uomo perbene (1999)
  • L'amore probabilmente (2001)
  • L'amore ritorna (2004)
  • Vieni via con me (2005)

Apdovanojimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

David di Donatello[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Metai Kategorija Filmas Rezultatas
2000 specialus apdovanojimas Laimėjo
1986 Romos miesto specialus apdovanojimas Laimėjo
1984 specialus apdovanojimas
daugiausia kartų apdovanotiems aktoriams
Laimėjo
1983 geriausia aktorė Il buon soldato Nominacija
1981 Aiutami a sognare Laimėjo
1978 Il gatto Laimėjo
1977 Caro Michele Laimėjo
1975 Policininkė Laimėjo
1972 specialus apdovanojimas La classe operaia va in paradiso
Mimì metallurgico ferito nell'onore
Laimėjo

Globo d'oro[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Metai Kategorija Filmas Rezultatas
2000 geriausia aktorė Un uomo perbene Nominacija
1976 Attenti al buffone
Todo modo
Laimėjo
1973 proveržio vaidmuo Mimì metallurgico ferito nell'onore Laimėjo

Golden Goblets[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Metai Kategorija Filmas Rezultatas
1996 karjeros apdovanojimas Laimėjo
1976 geriausia aktorė Attenti al buffone
Di che segno sei?
Todo modo
Laimėjo
1972 geriausia nauja aktorė Mimì metallurgico ferito nell'onore Laimėjo


Italijos nacionalinis kino žurnalistų sindikatas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Metai Kategorija Filmas Rezultatas
1983 geriausia aktorė Il buon soldato Nominacija
1981 Aiutami a sognare Laimėjo
1979 Dimenticare Venezia Laimėjo
1977 Caro Michele Laimėjo
1973 Mimì metallurgico ferito nell'onore Laimėjo
1972 La classe operaia va in paradiso Laimėjo

Kiti apdovanojimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Metai Apdovanojimas Kategorija Filmas Rezultatas
2008 Tarptautinis Milano kino festivalis karjeros apdovanojimas Laimėjo
2003 Taorminos kino festivalis specialus apdovanojimas Laimėjo
1989 specialus apdovanojimas Laimėjo
1986 Cervia Spettacoli e Dintorni Festivalis karjeros apdovanojimas Laimėjo
1975 Teherano filmų festivalis geriausi aktorė Travolti da un insolito destino nell'azzurro mare d'agosto Laimėjo
1974 Niujorko filmų kritikų apdovanojimas geriausia aktorė Film d'amore e d'anarchia, ovvero 'stamattina alle
10 in via dei Fiori nella nota casa di tolleranza...'
3 vieta

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Curzio Maltese, "Melato – Siate esagerate", La Stampa, 30 August 1995.
  2. Lietta Tornabuoni, "Il bell'inferno della Melato", ,La Stampa, 18 May 1972.
  3. Mariangela Melato Biography at IMDb.com
  4. John Francis Lane (14 January 2013). „Mariangela Melato | Film“. London: The Guardian. Nuoroda tikrinta 15 January 2013.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]