Sofija Teofilė Danilovič

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Sofija Teofilė Danilovič
Poland Teofila Sobieska.jpg
Danilovičiai
Sasas (herbas)
Sasas (herbas)
Gimė: 1607 m.
Mirė: 1661 m. lapkričio 27 d. (~54 metai)
Tėvas: Ivanas Danilovičius
Motina: Sofija Žolkevskaitė
Sutuoktinis(-ė): Jokūbas Sobieskis
Vaikai:

Marekas,
Katerina,
Jonas,
Sofija,
Ana Rozalija,
Stanislavas,
Stanislavas

Commons-logo.svg Vikiteka: Sofija Teofilė DanilovičVikiteka

Sofija Teofilė Danilovič, po santuokus tapusi Sobieska (lenk. Zofia Teofila Daniłowiczówna; 1607 m., Žurovas – 1661 m. lapkričio 27 d., Žovkva) – Abiejų tautų respublikos, Danilovičių giminės, valdų paveldėtoja, Karūnos didžiojo etmono Stanislovo Žolkievskio anūkė, karaliaus Jono Sobieskio motina.

Šeima[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Sofija Teofilė (Feofilija) 1627 m. gegužės 16 d. Oleskos pilyje ištekėjo už Jokūbo Sobieskio.

Pirmas poros sūnus gimė Zoločiove, prabėgus metams po vestuvių. Jam buvo duotas Mareko vardas, senelio iš tėvo pusės garbei. Dar po metų Oleske, kur Sofija mėgo būti, gimė antrasis sūnus, jam buvo duotas senelio nuo motinos pusės vardas, Jonas.

1634 m. sausio 7 d. Zoločevskio pilyje šeimai gimė dukra Kotryna.

Netrukus po dukros gimimo Sobieskiai apsigyveno paveldėtose valdose iš prosenelio, Stanislovo Žolkievskio, valdų centras buvo Žolkovo pilis. Kotrynos auklėjimu užsiėmė motina, nes šiuo laikotarpiu pasaulietinis vaikų auklėjimas keitė iki tol buvusį populiarų dvasinį. Todėl dukra klasikinio dvasinio išsilavinimo negavo, išskyrus lenkų, ji nemokėjo daugiau jokios kitos kalbos, taip buvo išmokyta tik skaityti.

1646 m. mirė vyras Jokūbas Sobieskis.

Ankstyvoje vaikystėje, sūnūs Marekas ir Jonas daug laiko praleisdavo Žovkve, svečiuose pas dar jauną dėdę Stanislavą (Jonas Danilovičius mirė 1628 m.).

Sofija Teofilė mirė Žovkve, 1661 m. vasario pradžioje buvo palaidota dominikonų vienuolyne.[1] Vėliau jos palaikai buvo perkelti į Liubliną, o galutinai perlaidoti Krokuvos bažnyčioje 1983 metais.

Vaikai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Sofija Teofilė su sūnūmis
Sofijos Teofilės Danilovič antkapinis paminklas
  • Marekas – tapo Krasnostavsko seniūnu
  • Katerina – buvo ištekėjusi už Vldislavo Dominyko Zaslavskio, vėliau Mykolo Kazimiero Radvilos
  • Jonas – tapo Lenkijos karaliumi ir Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu
  • Sofija (1630 m. kovo 19 d. – mirė vaikystėje)
  • Ana Rozalija – tavo vienuole-benediktine Lvovo vienuolyne
  • Stanislavas (1638 m. kovo 29 d. – mirė kūdikystėje)
  • Stanislavas (1641 m. rugsėjo 16 d. – mirė kūdikystėje)

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Baczyński J., Jan Sobieski do dwudziestego roku życia, Kijów 1884, s. 108–109. (Cyfrowa Biblioteka Cyfrowa Polona)
  • Łoski J., Jan Sobieski, jego rodzina, towarzysze broni i współczesne zabytki, Warszawa 1883, s. 9-10. (Cyfrowa Biblioteka Cyfrowa Polona)
  • Korzon T., Dola i niedola Jana Sobieskiego, Kraków 1898, Tablica VIII. (Wielkopolska Biblioteka Cyfrowa)
  • Podhorodecki L., Sobiescy herbu Janina, Warszawa 1981, ISBN 83-205-3234-5, s. 41-68.
  • Skrzypietz A., Narodziny i śmierć dzieci w rodzinie Sobieskich [w:] S. Achremczyk (red.), Między barokiem a oświeceniem. Radości i troski dnia codziennego, Olsztyn 2006, s. 281.

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Теперь – храм Св. Иосафата УГКЦ. Этот монастырский комплекс начал раньше строиться на её средства как усыпальница для любимого сына Марека.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]