Stanislavas Danilovičius
| Stanislavas Danilovičius | |
|---|---|
| Danilovičiai | |
| |
| Sasas (herbas) | |
| Gimė | 1611 m. |
| Mirė | 1636 m. (~25 metai) |
| Tėvas | Ivanas Danilovičius |
| Motina | Sofija Žolkievska |
| Sutuoktinis (-ė) | Mariana Semaško |
Stanislavas Danilovičius (1611–1636) – ATR valstybinis veikėjas, Lenkijos magnatas, Korsuno ir Čyhyryno seniūnas.
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Lenkijos-Ukrainos bajorų Danilovičių giminės atstovas, herbo „Sas“ savininkas. Rusios vaivados Ivano Danilovičiaus (1570–1628) sūnus nuo antros santuokos su Sofija Žolkievska (apie 1590–1634).
Išsilavinimą gavo Europos universitetuose. 1631 metais Stanislavas Danilovičius seimo posėdyje iš pykčio seniūnui A. Kalinovskiui nukirto tris pirštus dešinėje rankoje. Už tai mršalkų teismas jam uždėjo baniciją (garbės netektis).
Pastoviai kovojo su Krymo totoriais, dalyvavo atremiant totorių atakas Ukrainos žemėse. 1632 metais Stanislavas Danilovičius su savo dvaro pulku dalyvavo Smolensko kare su Rusijos valstybe (1632–1634). Už nuopelnus ATR-Rusijos kare Stanislavui Danilovičiui banicija buvo panaikinta. Karo pabaigoje gyveno Korsune. 1636 metais pardavė Zvenigorodo miestelį Podolės vaivadai Martynui Kazanovskiui.
Buvo vedęs Marianą Semaško, gavęs kraitį Chopkovo kaimą ir dalį Koblino valdų, Voluinės vaivadijoje (2507 dūmų).
1636 metais Stanislavas Danilovičius Korsune apgyvendino savo gvardiją kazokų namuose, kas iššaukė įtampą mieste. Žygio prieš totorius stepėje metu S. Danilovičius pateko į nelaisvę murzai Kantemirui. Kantemiro sūnūs užmušė Danilovičių, atkeršydami už Kanteniro vieno iš sūnų žuvusio netoli Burštino. S. Daniovičiaus kūnas buvo pristatytas į Žovkvą ir ten palaidotas Šv. Lauryno bažnyčioje.
Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Несецький К. Корона польська… Archyvuota kopija 2012-02-24 iš Wayback Machine projekto.: Львів, 1738.Т.2.-761с. с.15-16