Snieginis garnys

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.
Egretta thula
Snieginis garnys (''Egretta thula)
Snieginis garnys (Egretta thula)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Gyvūnai
( Animalia)
Tipas: Chordiniai
( Chordata)
Klasė: Paukščiai
( Aves)
Būrys: Gandriniai paukščiai
( Ciconiiformes)
Šeima: Garniniai
( Ardeidae)
Gentis: Baltieji garniai
( Egretta)
Rūšis: Snieginis garnys
( Egretta thula)
Binomas
Egretta thula
Molina, 1782

Snieginis garnys (Egretta thula) – garninių (Ardeidae) šeimos paukštis. Tai amerikietiškas mažojo baltojo garnio antrininkas.

Suaugę paprastai būna 61 cm ilgio ir sveria 375 g. Snapas siauras, juodas, kojos ilgos, juodos su geltonomis pėdomis. Viršutinė snapo dalis, ties akimis, – geltona, bet paraudonuoja poravimosi sezono metu. Tada suaugusiems taip pat padaugėja nugaros plunksnų, dėl ko paukščiai atrodo pasišiaušę.

Veisiasi plačiame sausumos bei pelkių plote, nuo Didžiųjų ežerų bei JAV pietvakarių iki Pietų Amerikos, rytinėje Šiaurės Amerikos dalyje – išilgai vandenyno krantų nuo Meino iki Teksaso, bei sausumoje prie didesnių upių bei ežerų. Suka lizdus kolonijomis, neretai su kitais balų paukščiais, paprastai medžiuose ir krūmuose. Snieginių gandrų lizdai būna plokšti ir negilūs, iš pagaliukų, padengtų šakelėmis ir nendrėmis. Kiaušiniai žalsvai mėlyni, ovalūs, trys arba keturi lizde. Jaunikliai palieka lizdą po 20-25 dienų ir šokinėja netolimose šakose prieš galutinai išskrisdami.

Šiltesnėse vietovėse snieginiai garniai gyvena pastoviai; šiaurinės populiacijos migruoja į Centrinę Ameriką ir Karibus. Po veisimosi sezono gali skristi į Šiaurę, retkarčiais nuklysdami į vakarų Europą.

Snieginiai garniai minta žuvimi, vėžiagyviais, vabzdžiais. Maistą medžioja sekliame vandenyje, tiek krypuodami vandenyje, kojomis drumsdami vandenį, kol grobis matomas, tiek skrisdami virš vandens, taip pat gali tykoti grobio.

Snieginiai gandrai yra buvę paklausūs dėl gražių plunksnų ir buvo medžiojami prekybai (moteriškų skrybėlių papuošimui), dėl ko pavojingai sumažėjo jų skaičiai. Šiuo metu saugomi įstatymo ir populiacija atsistačiusi.