Smailiašakis tensmenis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Pterigynandrum filiforme
Apsauga: 1(E) – Prie išnykimo ribos
Pterigynandrum filiforme (d, 144649-474840) 3141.JPG
Smailiašakis tensmenis (Pterigynandrum filiforme)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Augalai
(Wikispecies-logo.svg Plantae)
Skyrius: Samanūnai
(Wikispecies-logo.svg Bryophyta)
Klasė: Lapsamanės
(Wikispecies-logo.svg Bryopsida)
Poklasis: Žaliosios samanos
(Wikispecies-logo.svg Bryidae)
Eilė: Hypnales
(Wikispecies-logo.svg Hypnales)
Šeima: Tensmeniniai
(Wikispecies-logo.svg Pterigynandraceae)
Gentis: Tensmenis
(Wikispecies-logo.svg Pterigynandrum)
Rūšis: Smailiašakis tensmenis
(Wikispecies-logo.svg Pterigynandrum filiforme)
Binomas
Pterigynandrum filiforme
Johannes Hedwig [1]

Smailiašakis tensmenis lot. Pterigynandrum filiforme) – tensmeninių (Pterigynandraceae) šeimos samanų rūšis. Paplitusi šiaurės pusrutulyje: Europoje nuo Arktikos iki Kanarų salų, Šiaurės Afrikoje, Turkijoje, Kaukaze, Centrinėje Azijoje, Himalajuose, Tibete, Taivane, Centrinėje Amerikoje. Dažniausias kalnų vietovėse, o žemumose aptinkamas retai.

Biologija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Smailiašakis tensmenis – pleurokarpinė žalioji samana. Stiebas gali būti gulsčias, pakilęs, šliaužiantis, nusėtas daugybe auglių. Antriniai stiebai siūliški. Dvinamė samana, sporifikuoja labai retai. Sporas subrandina vasarą. Sporinė cilindriška, stati. Kartais aptinkami specialūs vegetatyvinio dauginimosi organai – rausvai rudi, pailgi, ant stiebo išsidėstę gemaliniai kūneliai.

Auga kalnuose ant kalkingų uolų arba lapuočių medžių kamienų.

Populiacija Lietuvoje[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Lietuvoje smailiašakis tensmenis nuo 2000 m. įrašytas į Lietuvos raudonąją knygą.[2] Rūšis rasta Lietuvos pietinėje dalyje, Trakų (1992) ir Vilkaviškio(1998, 2001) rajonuose.[3] Aptiktas ant pavienių plačialapių medžių kamienų vidutinio drėgnumo miškuose. Prisitaiko tiek ūksmingose, tiek apšviestose vietose. Samana gana jautri oro taršai.

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Jan-Peter Frahm, Wolfgang Frey, J. Döring: Moosflora. 4. Auflage. UTB Verlag, 2004, ISBN 3-8252-1250-5.
  • Nebel, Philippi: Die Moose Baden-Württembergs Band 2. Eugen Ulmer, Stuttgart 2005, ISBN 3-8001-3530-2.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Commons-logo.svg

Vikiteka