Pranas Puskunigis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Antkapinis paminklas Skriaudžiuose

Pranas Puskunigis (1860 m. liepos 16 d. – 1946 m. lapkričio 27 d.) – pedagogas, vienas žymiausių tradicinių kanklių ir kankliavimo puoselėtojų.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Gimė Katilių kaime, Šakių apskrityje. Tėvas Jokūbas Vaitiekus buvo praprusęs ūkininkas, todėl apylinkių neturtingieji kartais jam atveždavo krikštyti staiga sunegalavusius kūdikius. Todėl jam prilipusi Puskunigio pravardė – palikuonims tapo pavarde.

Baigęs mokyklą Sintautuose, įstojo į Veiverių mokytojų seminariją. Jos nebaigė, nes dėl motinos mirties turėjo grįžti į tėviškę padėti ūkio darbuose.

Kanklėmis išmoko groti būdamas devynerių metų. Pramoko groti smuiku ir klarnetu. Vargonais grojo keliose parapijose. Jis vargonavo ir Skriaudžiuose, į kuriuos atsikėlė 1906 m. Čia būrė apylinkių jaunimą mokytis kankliuoti. Per Pirmąjį pasaulinį karą persikėlė į Kauną. Kartu su Banaičio spaustuvės darbuotojais subūrė kanklių ansamblį. 1925 m. kanklininko pastangomis buvo įkurta kanklininkų draugija, 1930 m. atidaryta kanklių muzikos mokykla, kurioje pats dėstė. Be to, rinko liaudies dainas, muziką, parašė tris kankliavimo vadovėlius.

P. Puskunigis palaidotas Skriaudžių kapinėse. Laidojant buvo įvykdyta paskutinė jo valia – į karstą įdėtos paties darytos išdrožinėtos kanklės.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]