Yra žinoma, jog keli Skriaudžių apylinkių gyventojai dar XIX a. pasigamindavo kankles ir jomis grodavo, tačiau į ansamblį kanklininkai buvo suburti tik 1906 m. į kaimą atsikrausčiusio vargonininko, kanklių muzikos mokytojo Prano Puskunigio. Jis, išmokęs kankliuoti dar jaunytėje, to mokė ir Skriaudžių jaunimą. Deja, gana greitai buvo pakviestas mokyti bei vadovauti kanklininkams Kaune ir išvyko iš kaimo.[1]
1920 m. – 1929 m. ansambliui vadovavo P. Puskunigio mokinys Antanas Degutis, jo repertuarą praplėtęs savo kurtomis dainomis bei subūręs dainininkių grupelę. Jam vadovaujant ansamblis tapo gerai žinomas, surengė daug koncertų, dalyvavo Pavasarininkų kongrese Kaune. 1929 m. jam baigus vadovauti veikla nutrūko.[1]
1932 m. ansamblį atgavino Skriaudžių vargonininkas Stasys Yla. Po 1932 m. į Skriaudžius grįžo ir ansamblio įkūrėjas P. Puskunigis, tačiau jau buvo senas ir vadovavimą ansambliui perdavė Jurgiui Alenskui. Tuo metu vyko daug ansamblio koncertų, iš kurių žymiausi Kauno Radiofone ir 1938 m. Pavasarininkų kongrese Kaune.[1]
Po 1940 m. karo metu viešai kankliuodavo tik mažos kanklininkų grupelės ar pavieniai muzikantai. Atkurti stambesnį ansamblį reikėjo iniciatyvos, tai padarė Skriaudžių septynmetės mokyklos direktorius (žemaitis) Kazimieras Orlauskas. Iki Skriaudžių kultūros namų įsteigimo, kanklininkai, neturėdami ansamblio patalpų, rinkdavosi Orlausko namuose.[1]
Vėliau vadovavimą perėmė Antanas Degutis. 1956 m. spalį 11 kanklininkų ir 9 dainininkės dalyvavo kolūkio festivalyje. Pasirodyti imta vis dažniau - prasidėjo išvykos į Lietuvos radiją, televiziniai koncertai, dalyvavimas konkursuose bei Dainų šventėse. Vienas ansamblio globėjų profesorius Pranas Stepulis pasiūlė ansamblyje suburti ir vyresnių žmonių šokėjų grupę. Jai vadovavo Birutė Bučelienė.[1]
1962 m. A. Degutis Skriaudžių mokykloje pradėjo kankliuoti mokyti jos auklėtinius. Šią veiklą galima laikyti Kankliukų (vaikų) ansamblio ištakomis.
1978 m. ansamblio vadovu tapo P. Puskunigio sūnus Leonas. Aktyviai koncertuota, repertuare atsirado daug Prano ir Leono Puskunigių kūrinių. Tais pačiais metais kanklių ansamblio dainininkus pradėjo mokyti Jaunius Vylius, 1979 m. perėmęs vadovavimą visam ansambliui.[1]
Jis išsaugojo Puskunigių kūrybą, tačiau į programą įtraukė ir vietinių dainininkų (ypatingai Adelės Kazlauskienės) pateiktas dainas, mokė kankliuoti naujus narius. 1984 m. Kultūros ministerija suteikė ansambliui pavadinimą – Liaudies ansamblis „Kanklės“.[1]
1988–1991 m. ansambliui vadovavo muzikologas Arvydas Karaška. Ansamblis 1991 m. vasario 3 d. koncertavo Seimo rūmų gynėjams.
1991 m. vadove tapo ansamblietė Onutė Patronaitienė. Ansamblio kūriniai dažnai buvo paverčiami ir mini-spektakliais su savo siužetais.[1]
2006 m. „Kanklės“ laimėjo „Aukso paukštę“, prestižinį Lietuvos kultūros centro ir Pasaulio lietuvių dainų šventės fondo apdovanojimą, geriausio tradicinių liaudies instrumentų ansamblio nominaciją. 2006 m. ansamblis šventė savo gyvavimo šimtmetį (1906–2006 m.).[3]
2009 m. – 2014 m. kolektyvui vadovavo Edmundas Gumuliauskas, daug koncertuota, taip pat ir užsienyje.[1]
Nuo 2015 m. ansambliui vadovauja Elena Pečiulaitienė.[1] Pradėjusi vadovauti ansambliui daug dėmesio skyrė naujiems nariams įtraukti į ansamblį, viešinti jo veiklą.[2]
Ansambliui kanklės visą gyvavimo laiką buvo svarbūs suvalkietiškų kanklių meistrai. Pirmasis jų buvo P. Puskunigis, iš jo gaminti kankles išmoko ir J. Alenskas, Kajetonas Naudžius bei kiti Skriaudžių kanklių meistrai.
,_2017.jpg)