Liangų dinastija
Išvaizda
梁朝 Liangų dinastija | ||||
buvusi karalystė | ||||
| ||||
Karalystė (violetinė) | ||||
Sostinė | Dziankangas | |||
Valdymo forma | Monarchija | |||
Imperatorius | ||||
502-549 | Vudi (Liang) | |||
555-557 | Dzingdi (Liang) | |||
Era | Viduramžiai | |||
- Įkūrimas | 502 m., 502 | |||
- Pakeičia Čen dinastija | 557 m. | |||
Liangų dinastija (kin. 梁朝, pinyin: Liáng cháo) arba Pietų Liangų dinastija – kinų dinastija, 502–557 m. valdžiusi Pietų Kiniją, Vanšuaną ir Dziaodžou.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Pradininkas Siao Janas. Liangų sukurtos valstybės sostinė buvo Dziankangas (dab. Nandzingas). Valstybėje greta konfucianizmo plito ir įsivyravo budizmas, Liangai ėmė jį globoti. Dinastiją susilpnino 548 m. prasidėjusios tarpusavio kovos dėl valdžios. Liangus nušalino aristokratas Čen Basienas, pradėjęs Čenų dinastiją. [1]
Valdovai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- imperatorius Vu (Siao Janas) – 502–549 m.
- imperatorius Dzianvenas (Siao Gangas) – 549–551 m.
- princas Južangas – 551–552 m.
- imperatorius Juanas – 552–555 m.
- Ženjango markizas – 555 m.
- imperatorius Dzingas – 555–557 m.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Liangai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIII (Leo-Magazyn). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 66 psl.
|