Čen dinastija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
陳朝
Čen dinastija
buvusi karalystė
Blank.png
557 – 589 Blank.png
Location of
Karalystė (ruda)
Sostinė Dziankangas
Valdymo forma Monarchija
Imperatorius
 557–559 Vudi (Čen)
 583–589 Houdžu
Era Viduramžiai
 - Įkūrimas 557 m., 557
 - Nukariauja Sui 589 m.

Čen dinastija (kin. 陳朝, pinyin: Chén cháo) – kinų dinastija, 557587 m. valdžiusi Pietų Kiniją (istorines Dzing, Jang, Dziao provincijas) bei šiaurės Vietnamą.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Dinastijos dradininkas buvo Liangų karvedys Čen Basianas, kuris nuvertė Liangų imperatorių ir pats titulavosi Vudi. Tačiau jo valstybė buvo silpna, kadangi dinastijai nepavyko atstatyti seniau turėtų pozicijų Sičuane. Valstybei nuolat grėsė atakos iš šiaurės (Šiaurės Džou ir Šiaurės Či karalysčių) bei pietų (Čampos).

Vudi įpėdiniai Vendi ir Feidi trumpam atkūrė stabilumą ir klestėjimą, tačiau vėlesnis valdovas Siuandi pasižymėjo neveiklumu ir nesugebėjimu valdyti. Maža to, šiaurėje valdžią konsolidavo Či, o vėliau Sui dinastija, kuri spaudė Čen valstybę į kampą. 589 m. Sui nukariavo Čen ir taip galutinai suvienijo Kiniją į vientisą imperiją.

Valdovai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Vudi (Čen Basianas) – 557–559 m.
  • Vendi (Čen Čianas) – 559–566 m.
  • Feidi (Čen Bodzongas) – 559–568 m.
  • Siuandi (Čen Siu) – 569–582 m.
  • Houdžu (Čen Šubao) – 583–589 m.