Serengečio nacionalinis parkas
Serengečio nacionalinis parkas | |
---|---|
IUCN II kategorija (nacionalinis parkas) | |
Serengečio nacionalinio parko kraštovaizdis
| |
Vieta: | Tanzanija |
Koordinatės: | 2°19′0″ p. pl. 34°34′0″ r. ilg. / 2.31667°š. pl. 34.56667°r. ilg. |
Plotas: | 14 763 km² |
Įkurtas: | 1951 m. |
Valdymas: | TANAPA (Tanzanijos nacionalinių parkų valdžia) |
Vikiteka: | Serengečio nacionalinis parkas |
UNESCO | (angl.) (pranc.): 156 |
Serengečio nacionalinis parkas – didelis nacionalinis parkas Tanzanijoje, Afrikoje. Jis yra žymus dėl kasmetinės milijonų baltabarzdžių antilopių gnu ir 200 000 zebrų migracijos.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Virš 200 metų masajų genties žmonės ganė savo galvijus kaip jie patys vadino „bekraštėse“ lygumose, kol 1913 pirmas baltaodis žmogus, Stewart Edwart White, buvo įrašytas peržengęs šią teritoriją. Serengečio vardas kilo iš žodžio, kuris yra artimas Maasai genties žodžiui, apibūdinančiam šią teritoriją.
Vokiečių kolonistinė administracija teritoriją paskelbė saugoma 1921 metais. 1951 metais ji įgavo nacionalinio parko statusą, kurį patvirtino anglų vyriausybė. Jis tapo žymus po Bernhard Grzimek ir jo sūnaus Michael darbų praeito amžiaus šeštajame dešimtmetyje. Kartu jie parašė knygą ir sukūrė filmą „Serengetis neturi mirti“ (Serengeti Shall Not Die), plačiai pripažintas kaip vienas svarbiausių ankstyvųjų gamtos apsaugos dokumentinių filmų.
Viena iš nacionalinio įrengimo dalių, siekiant apsaugoti laukinę gamtą nuo žmonių įtakos, buvo vietinių gyventojų perkėlimas į Ngorongoro aukštikalnes. Iki šiol liko nemažai nesutarimų dėl šio žingsnio, nes teigiama, kad kolonistinė valdžia tai įvykdė prievarta ir apgaulės būdu.
Serengetis yra pirmas Tanzanijos nacionalinis parkas ir lieka svarbiausias šalies turizmo objektas.
Geografija ir laukinė gamta
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Parkas užima 14 763 km² teritoriją. Jis apima lygumų pievas, savanas ir miškingas teritorijas. Parkas išsidėstęs šiaurinėje šalies dalyje, šiaurėje ribojasi su Kenija bei jos Masai Mara nacionaliniu rezervatu. Pietryčiuose parkas ribojasi su Ngorongoro draustiniu, pietvakariuose su Grumeti medžiojimo rezervatu, vakaruose su Ikorongo ir Grumeti medžiojimo rezervatais ir šiaurės rytuose su Loliondo kontroliuojama medžiojimo zona.
Gyventi žmonėms nacionalinio parko teritorijoje yra draudžiama, išskyrus, TANAPA (Tanzania National Parks Authority) darbuotojus, Frankfurto zoologijos organizacijos mokslininkus ir darbuotojus bei įvairių viešbučių ir laikinų buveinių darbuotojus. Pagrindinė gyvenvietė yra Seronera, kurioje gyvena dauguma mokslininkų, parko valdyba bei egzistuoja pagrindinis aerodromas.
Be kanopinių migracijos parkas žinomas ir dėl geros laukinės gamtos būklės, ypač „Didžiojo Penketo“ – liūto, leopardo, dramblio, raganosio ir buivolo. Šios rūšys yra pagrindiniai turizmo traukos objektai, tačiau parke saugoma ir daug kitų gyvūnų rūšių, įskaitant gepardus, gazeles, žirafas bei didelę įvairių paukščių populiaciją.
Valdymas ir apsauga
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Dėl savo bio įvairovės ir ekologinės svarbos, parkas yra įrašytas į UNESCO saugomų objektų sąrašą. Valdymo organai visuose Tanzanijos parkuose yra TANAPA.
Myles Turner buvo vienas iš pirmųjų parko medžiojimo prižiūrėtojų ir įgavęs reputaciją įvedęs apsaugas prieš brakonieriavimą.
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Serengečio nacionalinio parko oficiali svetainė
- TANAPA
- World Heritage Sites Protected Areas – Serengeti Archyvuota kopija 2007-03-11 iš Wayback Machine projekto.
|