Seredžiaus I piliakalnis
Seredžiaus I piliakalnis | |||
---|---|---|---|
Koordinatės |
|
||
Vieta | Jurbarko rajonas | ||
Seniūnija | Seredžiaus seniūnija | ||
Aukštis | 30 m | ||
Plotas | 320x250 | ||
Naudotas | I tūkstantmetis - XV a. | ||
Registro Nr. | /23898, 2047, 23899 / A688KP |
Seredžiaus I piliakalnis (Palemono Kalnas) – piliakalnis (23898, A688KP) ir gyvenvietė (23899, A688K2P) Jurbarko rajono savivaldybės teritorijoje, Seredžiaus vakarinėje dalyje Seredžiaus seniūnija. Pasiekiamas važiuojant pro Seredžiaus bažnyčios pietinę pusę 400 m į vakarus asfaltuota gatve iki galo, nuo jos į vakarus 100 m.
Piliakalnis
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Piliakalnis įrengtas Nemuno aukštutinės terasos kyšulyje, suformuotame Pieštvės upelio. Iš šiaurės vakarų piliakalnį juosia Pieštvės upelis, iš pietų – Nemuno slėnis, iš šiaurės rytų prieina gretima aukštuma. Aikštelė beveik trikampė, pailga rytų–vakarų kryptimi, 50 m ilgio, 35 m pločio rytuose. Jos rytiniame gale supiltas 7 m aukščio, 20 m pločio pirmasis pylimas, kurio išorinis 9 m aukščio šlaitas leidžiasi į 10 m pločio, 4 m gylio griovį 4 m pločio dugnu (geriausiai išliko pietrytiniame šlaite), juosusį ir piliakalnio šiaurinę papėdę. Griovio išorinėje pusėje supiltas antras 3 m aukščio, 10 m pločio pylimas, geriau išlikęs tik šiaurinėje ir pietrytinėje dalyse. Vakariniame šlaite, 6 m žemiau aikštelės yra 2 m pločio terasa. Šlaitai statūs, 30 m aukščio, viršutinėje 6-8 m aukščio dalyje dirbtinai pastatinti. Išmatavimai: 320 m ilgio šiaurės rytų – pietvakarių kryptimi ir 250 m pločio.
Piliakalnis apardytas arimų, pirmajame pylime iškasta didžiulė duobė, aikštelės kraštuose - apkasas. Dirvonuoja. Į piliakalnį nuo Seredžiaus miestelio apatinės dalies į viršų įrengti laiptai. Piliakalnis datuojamas I tūkstantmečio viduriu - XV a. pradžia.[1]
Piliakalnio šiaurės rytų pašlaitėje lankoma šventvietė – Seredžiaus šv. Jono šaltinis.
Gyvenvietė
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Rytinėje ir pietinėje papėdėse 1,5 ha plote yra papėdės gyvenvietė, kurioje rasta grublėtos bei žiestos keramikos, molio tinko, gyvulių kaulų. Išmatavimai: 230 m ilgio šiaurės vakarų – pietryčių kryptimi ir iki 150 m pločio.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Daugiau informacijos galite rasti straipsnyje Pieštvės pilis.
Piliakalnyje 1293–1363 m. stovėjo Pieštvės pilis. Ją kryžiuočiai puolė 1293 m. liepos 25 d., 1298 m., 1318 m. rudenį, kiekvieną kartą sudeginti papiliai, taip pat 1319 m., 1322 m. vasario mėn., 1345 m. vasario mėn., 1357 m. Tik 1363 m. balandžio mėn. Pieštvės pilis užimta ir sudeginta po derybų, pasitraukus jos įgulai. Pieštvės pilis vėl buvo atstatyta po Žalgirio mūšio, minima 1412–1413 m.
Aplinkiniai piliakalniai | |||||||||||
Gabrieliškių piliakalnis 27 km | Bažavalės piliakalnis 20 km | Pašilių piliakalnis 8 km Butvilonių piliakalnis 5,5 km |
|||||||||
Veliuonos II piliakalnis 8 km Veliuonos I piliakalnis 10 km |
|
Piepalių piliakalnis 23 km | |||||||||
Žuklijų piliakalnis 4 km | Joginiškių piliakalnis 3 km | Ringovės piliakalnis 7,5 km Seredžiaus II piliakalnis 0,7 km |
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Lietuvos TSR archeologijos atlasas, II Piliakalniai, Vilnius, Mintis, 1975 m. t.2 p. 151 (Nr. 664)
- Valstybės archeologijos komisijos medžiaga. KPC A. F.1 Ap.1. B.9. P.58.
- T. Narbutt. Dzieje narodu Litewskiego. Wilno, 1835. T.1. P. 164–165.
- Zenonas Ivinskis // XX amžius, 1939 birželio 20,21.
- Dionizas Poška. Raštai. V., 1959. P.322-323.
- Jonas Basanavičius. Apie senovės lietuvių pilis // Rinktiniai raštai. V., 1970. P.82.
- Adolfas Tautavičius. Seredžiaus piliakalnis // Mokslas ir gyvenimas, 1963. Nr.5. P.38.
- Vytautas Daugudis. Seredžiaus piliakalnis // Gimtinė. 1996. Nr.6(86). P.3.
- Romas Batūra. Pieštvės pilis Lietuvos gynyboje. Legendinės Lietuvos pradžios pilis. „Lietuvos valsčių“ monografija „Seredžius“, Vilnius, Versmė, 2003, p. 87-101. Straipsnis interneto svetainėje www.llt.lt skelbimas nuo 2007 08 21.