Kaabu

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Senegambijos regionas: Kaabu

Vieta:	Bisau Gvinėja
Valstybės:	Kaabu (1537–1867)
Tautos	mandinkai, džolai ir kt.

Kaabu (man.: Gabu, Ngabou, N’Gabu) – istorinė mandinkų valstybė (1537–1867 m.) Senegambijoje ir jos kontroliuotas regionas Vakarų Afrikoje, daugiausia Bisau Gvinėjoje, taip pat dalis Senegale, Gambijoje.

Geografija

Kaabu teritorija yra lygumų kraštas, padengtas retmiškių, kur miškai maišosi su savana. Rytuose jį supo aukštumų regionai Bambukas ir Futa Džalonas, šiaurėje jį supo Džolofas, o pietuose – susu teritorijos. Vakarinė Kaabu dalis (pakrantė) buvo etniškai labai mišri – čia gyveno džolai, mandžakai, balantai, papeliai, biafarai, nalu.

Istorija

Iki XIII a. regionas buvo gyvenamas vietos genčių ir mažai žinoma kitoms civilizuotoms Afrikos valstybėms. Tačiau apie 1230 m. Malio imperijos generolas Tirmachanas Taorė nukariavo šį kraštą ir prijungė prie Malio. Regione suformuota atskiras administracinis vienetas (tinkuru), kontroliuotas karinio valdytojo, tituluojamo faarim Kaabu.

Kaip ir kitose Malio imperijos teritorijose, čia vyko masinės mandingų migracijos, o vietos gentys būdavo asimiliuojamos, parduodamos kaip vergai transsacharinės prekybos keliais. Regionas tapo vis reikšmingesnis nuo XV a., stiprėjant Malio interesams pajūryje ir prasidedant prekybai su portugalais. Tai lėmė dar labiau paspartėjusį regiono genčių asimiliavimą, kuris iki galo nepavyko pakrantėje, mangrovais apaugusiose teritorijose.

XVI a. Malio imperija neteko daugybės savo vakarinių regionų. 1537 m. Kaabu mandinkai, vadovaujami vietinio faarim Sami Koli, nepriklausomybę paskelbė kaip atskira valstybė. Valdovai ėmė tituluotis Kaabu Mansaba, o valstybės sostine tapo Kansala. Kaabu pati perėmė prekybą su portugalais, pagrindine jos preke buvo vergai.

Kaabu ir kitos Vakarų Afrikos valstybės 1625 m.

Nuo XVIII a. Kaabu klestėjimui ėmė grasinti keletas faktorių. Viena, 1765 m. portugalai pajūryje įkūrė Bisau tvirtovę ir plėtė savo įtaką vakarinėse karalystės dalyse, atkirsdami ją nuo prekybos. Antra, tai buvo stiprėjantis fulbių džihadas rytuose. Futa Toro fulbiai ne kartą nusiaubė valstybę. Vėliau interesus į regioną išreiškė kita taokratinė fulbių valstybė – Futa Džalonas, siekusi hegemonijos Senegambijoje. 1866 m. Futa Džalono karvedys Alfa Jaja, suvienijęs pajėgas su Tukulero Umar Taliu, apsiautė Kaabu sostinę. 1867 m. Kaabu valdovas Dianke Walli susprogdino Kansalą kartu su jos gyventojais ir priešais. Tai pabaigė Kaabu valstybės egzistavimą, o regioną užvaldė Futa Džalonas.

XX a. pradžioje kontrolę čia perėmė Portugalija, ir Kaabu regiono pagrindu susiformavo Portugalijos Gvinėja. Dalį regiono vėliau perėmė Prancūzija. Tai – Senegalo Kazamansas.

Visuomenė ir kultūra

Valstybė save suvokė kaip Malio imperijos kultūros pasekėją. Tačiau valdyme ji buvo skirtinga nei Malio imperija, kadangi čia buvo labiausiai įsigalėjęs karių (nyancho) sluoksnis, rėmęsis vergų darbu. Todėl Kaabu valdžia buvo ganėtinai militaristinė.

Kaabu buvo suformuotos administracinės provincijos, tarp kurių buvo Firdu, Pata, Kamako, Jimara, Patim Kibo, Patim Kanjaye, Kantora, Pakane Mambura, Kudura, Nampaio, Pacana.

Žymi yra Kaabu karalystės muzikinė kultūra. Kaabu perėmė Malio imperijos muzikinį palikimą (instrumentus, keliaujančių pasakotojų-dainininkų kultūrą) ir jį dar labiau ištobulino. Manoma, kad žymiausias Vakarų Afrikos muzikinis instrumentas kora buvo išbaigtas būtent Kaabu karalystės klestėjimo laikais.

Senegambijos istoriniai regionai ir tautos