Džolofas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Saheluzrasas.PNG
Sahelio civilizacija
Valstybės IX-XIII a.
Vagadu, Tekrūras, Kanemas
Valstybės XIII-XVIII a.
Džolofas, Malis, Songajus, Bamara, Mosių valstybės, Hausų valstybės, Bornu, Bagirmi, Vadajus, Darfūras
Fulbių džihadas (XVIII-XIX a.)
Futa Džalonas, Futa Toro, Sokoto kalifatas, Masina, Tukuleras, Vasulu, Adamava
Kolonijos Sahelyje (XIX-XX a.)
Britų Nigerija, Prancūzijos Vakarų Afrika, Prancūzijos Pusiaujo Afrika, Sudanas
Nepriklausomybė (XX-XXI a.)
Senegalas, Mauritanija, Gvinėja, Malis, Dramblio Kaulo Krantas, Burkina Faso, Nigeris, Nigerija, Čadas, CAR, Sudanas
Sahelio regionai
Senegambija, Vakarų Sahelis, Mosiai, Hausalandas, Kanem-Bornu, Adamava, Darfūras
Senegambijos regionas:
Jolof
Volofai
Vieta Vakarų Senegalas
Tautos Volofai, Senarai
Valstybės Džolofas
Džolofas - vienas Senegambijos regionų

Džolofas (volofų kalba: Jolof, pr. Djolof), dar vadinama Volofų imperijaAfrikos valstybė, XIII-XIX a. egzistavusi dab. Senegalo teritorijoje, sukurta volofų tautos. Jos sostinė buvo Lingerė, o valdovai tituluoti burba. Kadangi vėliau valstybė suskilo, taip vėliau priimta vadinti ir visą regioną, kurį apėmė ši valstybė.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Susiformavimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Džolofas susiformavo XIV a. viduryje yrant Tekrūrui, tačiau ilgą laiką buvo Malio imperijos vasalė. Legenda pasakoja, kad Džolofo valdovai atėjo į valdžią iš kitos volofų valstybės - Vaalo.

Džolofo teritorijos sandara

Silpstant Maliui, Džolofas pamažėle įgijo įtaką regione, paversdamas vasalais kitus vietinius valstybinius junginius vakaruose, vandenyno pakrantėje. Jų buvo penki:

  • Vaalo, valdomas valdovų, tituluojamų dur
  • Kajoras, valdomas valdovų, tituluojamų damel
  • Baolis, valdomas valdovų, tituluojamų teny
  • Sinė, valdoma valdovų, tituluojamų laman
  • Salumas, valdomas valdovų, tituluojamų laman

Nuosilpis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

XVI a. prasidėjo Džolofo silpimas. Jį lėmė pajūrio sričių ekonomikos augimas, leidęs pajūrio valstybėlėms sustiprėti. Taip pat veikė procesai, vykstantys žlugus Malio imperijai ir įsitvirtinant Songajaus imperijai. XVI a. pradžioje šiaurėje judėjo fulbiai, amžiaus viduryje atskilo Kajoras, vėliau - Vaalo ir kitos valstybėlės.

Fulbiai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1725 m. Džalofo pietuose įsitvirtino fulbiai ir jų pirmoji džihado valstybė Futa Džalonas. 1875 m. jos valdovas pradėjo merdinčio Džolofo užkariavimus. Valstybė nustojo egzistuoti 1890 m.

Kultūra, valdymas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Džolofo visuomenė buvo griežtai pasidalinusi į kastas. Islamas buvo nominali valstybės religija, tačiau iš tikro jis įsitvirtino tik valstybės egzistavimo saulėlydyje. Moteris šioje visuomenėje turėjo didelę reikšmę, ir dažnai galėdavo dalyvauti valstybės valdyme.

Valdovas burba buvo renkamas, ir rinkimuose dalyvaudavo vasalinių sričių valdovai, kurie turėjo nemažą autonomiją, tačiau bendravo su centrine valdžia gynybos ir prekybos klausimais.

Senegambijos istoriniai regionai ir tautos Atlanto sahelis-orn.png
Regionai: Futa Toras (Tekrūras, Denankė, Futa Toras) | Džolofas (Vaalo, Kajoras, Baolis, Sinė, Salumas) | Bambukas (Bondu, Chaso) | Futa Džalonas (Futa Džalonas) | Kaabu | Romarongas (mende, Solimana, Koya, konai, limbai, kuranko)
Pakrantė: volofai | sererai | džolai | bainukai | kerakai | mandžakai | bižogai | balantai | papeliai | biafai | nalu | landomai | bagai | susu | šerbrai