Mandžakai
| Mandžakai | |
|---|---|
 Mandžakės XIX a. pab.
| |
| Gyventojų skaičius | >210 000 |
| Populiacija šalyse |  Bisau Gvinėja: 140tūkst. Žaliasis Kyšulys: 40tūkst. Senegalas: 20tūkst. Gambija: 10tūkst.
|
| Kalba (-os) | mandžakų |
| Religijos | prigimtinė tikyba, krikščionybė |
| Giminingos etninės grupės | mankanjai, diolai, balančiai, papelai, felupai, bižogai ir kt. |
Mandžakai (Manjaku, Manjaco, Manjaque) – Vakarų Afrikos tauta. Gyvena Bisau Gvinėjoje (prie Kašeu ir Mansoa žiočių), Žaliojo Kyšulio Salose, Senegale, Gambijoje. Kultūriškai ir kalbiškai artimi mankanjams, diolams, balančiams. Mandžakų kalba priklauso Nigerio-Kongo kalbų šeimai, Atlanto-Kongo pošeimui (bakų kalbų skyriui). Tarmės: bokų, baranų-kalkusų, čuro, lundų, pejichė. Dauguma mandžakų išpažįsta prigimtinę religiją, yra katalikų (ypač Žaliojo Kyšulio Salose).
Į dabartinės Bisau Gvinėjos pakrantes mandžakai atsikėlė iš šiaurės, kur buvo išstumti mandingų. Vėliau dalis mandžakų persikėlė į vidines Bisau Gvinėjos sritis, nenutraukdami ankstesnių gimininių, ūkinių ir religinių saitų. XIX–XX a. ženklios mandžakų grupės kėlėsi į Senegalą, Gambiją ir Žaliojo Kyšulio Salas.
Žemyne daugiausia verčiasi kapline žemdirbyste (ryžiai, batatai, jamsai, medvilnė, bananai, citrusai, daržovės, pirštuotės, vietomis prekybai žemės riešutai). Užpelkėjusias vietas įsisavina įrengdami žemių dambas, saugančias nuo užliejimo. Darbuojasi universaliu kastuvu „kajendo“ (iki 3 m ilgio). Žaliojo Kyšulio Salose daugiausia dirba plantacijose. Taip pat mandžakai verčiasi gyvulininkyste (laiko kiaules, rečiau ožkas, karves), rankioja kokospalmių ir aliejinių palmių vaisius. Svarbus verslas – upinė ir jūrinė žvejyba. Amatai: puodininkystė, pynimas, medienos apdirbimas. Daug mandžakų dirba jūreiviais jūriniuose ir upiniuose laivuose.
Kaimai dideli, kupetiniai. Būstas apskritas, 5–6 m skersmens, sienos sunertos iš vytelių ir apteptos moliu, stogas aukštas, kūgiškas, žemašlaitis, iš palmių lapų. Iš portugalų perėmė stačiakampio plano namus dvišlaičiu stogu.
Mandžakų šeima didžioji, giminės linija vedama pagal tėvą. Išlikusios slaptosios draugijos, suaugusiųjų klasių sistema (iki 6).[1]
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]| Senegambijos istoriniai regionai ir tautos | 
|
|---|---|
| Regionai: Futa Toras (Tekrūras, Denankė, Futa Toras) | Džolofas (Vaalo, Kajoras, Baolis, Sinė, Salumas) | Bambukas (Bondu, Chaso) | Futa Džalonas (Futa Džalonas) | Kaabu | Romarongas (mende, Solimana, Koya, konai, limbai, kuranko) Pakrantė: volofai | sererai | džolai | bainukai | kerakai | mandžakai | bižogai | balantai | papeliai | biafai | nalu | landomai | bagai | susu | šerbrai | |