Dešimtdėmis drebulenis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
23:29, 9 rugsėjo 2012 versija, sukurta ZéroBot (aptarimas | indėlis) (r2.7.1) (robotas Pridedama: pl:Rzemlik punktowany)
Saperda perforata
Saperda perforata
Saperda perforata
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Gyvūnai
( Animalia)
Tipas: Nariuotakojai
( Arthropoda)
Klasė: Vabzdžiai
( Insecta)
Būrys: Vabalai
( Coleoptera)
Antšeimis: Lapgraužiniai
( Chrysomeloidea)
Šeima: Ūsuočiai
( Cerambycidae)
Gentis: Saperda
( Saperda)
Rūšis: Saperda perforata
( Saperda perforata)
Binomas
Saperda perforata
Pallas, 1773

Saperda perforataūsuočių (Cerambycidae) šeimos vabalas.

Geltonos spalvinės formos
Saperda perforata lerva


Morfologija

Imago

12 — 20 mm dydžio. Žalsvai geltoni arba geltonai pilkos spalvos. Ant antsparnių turi po 5 juodas dėmes. Ant priešnugarėlės 5 juodos dėmės, viena juoda dėmė centre, ir po 2 iš šonų (dėmelių ryškumas varijuoja). Gyvi vabalai cypsi.

Lerva

Lervos storokos, balsvai rusvos, su tamsiai ruda "galvute" (kaip ir visų ūsuočių).

Biologija, ekologija

Vystosi po drebulės (Populus tremula) arba baltosios tuopos (Populus alba) ar kitų tuopų (Populus sp.) žieve. Nuo to, kokiame medyje vystosi lerva, priklauso ir suaugusiųjų vabalų (imago) spalva: tie kurie vystėsi drebulėje (S. tremula) yra geltonai žalsvos arba geltonai pilkos spalvos, kurie vystėsi baltojoje tuopoje (S. alba) — pilki.[1]

Lervoms vystytis reikalingas labai drėgnas substratas. Lėliukėmis virsta balanoje.

Suaugę vabalai apgraužia lapus ir ūglius.

Paplitimas

Gyvena Europoje ir Šiaurinėje Azijoje.
Lietuvoje nėra labai gausus.


Saperda perforata vaizdas iš apačios

Taip pat skaitykite

Nuorodos:

Išnašos

  1. „"www.cerambyx.uochb.cz - Saperda perforata"“. Nuoroda tikrinta 2008-10-28.. {{cite web}}: Patikrinkite date reikšmes: |accessdate= (pagalba)