Sangrūdos Šv. Kūdikėlio Jėzaus Teresės bažnyčia

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Koordinatės: 54°19′11″š. pl. 23°13′59″r. ilg. / 54.319603°š. pl. 23.233117°r. ilg. / 54.319603; 23.233117

Kazimiero-bazn-kryzius-64.png
Sangrūdos Šv. Kūdikėlio Jėzaus Teresės bažnyčia
Sangrūdos bažnyčia (naujoji).JPG
Vyskupija Vilkaviškio
Dekanatas Marijampolės
Savivaldybė Kalvarijos savivaldybė
Gyvenvietė Sangrūda
Statybinė medžiaga medis
Pastatyta 1973 m.
Klebonas Mindaugas Smetonis
Senoji bažnyčia

Sangrūdos Šv. Kūdikėlio Jėzaus Teresės bažnyčia stovi Sangrūdos kaime, 10 km į pietus nuo Kalvarijos, 4 km į šiaurės rytus nuo Lenkijos sienos. Yra dvi bažnyčios, stovinčios šalia viena kitos – senoji medinė ir naujoji.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Parapija atsirado tada, kai Lietuvos-Lenkijos demarkacinė linija Punsko valsčių padalijo į dvi dalis. 1924 m. parceliuojant Sangrūdos dvarą jo centras su 8 ha sodu ir trobesiais atiduoti naujai kuriamai parapijai, paskirta 1 ha žemės kapinėms. 1924 m. įkurta parapija. Dvaro klėtyje įrengta laikina bažnyčia. 1925 m. nupirktas akmeninis dvaro klojimas ir ant jo pamatų pastatyta medinė dvibokštė bažnyčia. Įrengta klebonija ir ūkiniai pastatai. Darbams vadovavo klebonas Saliamonas Kaunas, vėliau – klebonas Kazimieras Tumosa (įrengė 3 altorius, nupirko liturginių reikmenų, rūbų).

1929 m. bažnyčia pašventinta. 1930 m. pastatyta klebonija. Bažnyčia 1971 m. sudegė. Iš buvusios klebonijos (ji 3 m pailginta ir perstatyta) kunigas Kazimieras Skučas 1973 m. surentė naują bažnyčią. 1999 m. pastatyta nauja modernių formų bažnyčia (architektai D. Čeponis, A. Boruta), kurios statybų iniciatorius buvo kunigas Robertas Brūzga, lėšas ir medžiagas statyboms suaukojo kaimo bendruomenė.

Parapijos kunigai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. A. Sebastonis, 1925–1927
  2. Salemonas Kaunas, 1928–1935
  3. J. Luckus, 1935–1936
  4. Kazimieras Tumosa, 1936–1942
  5. Jonas Danielius, 1942–1944
  6. Albinas Jaudegis, 1947–1956
  7. Jonas Miliauskas, 1947–1956
  8. Antanas Maskeliūnas, 1956–1967
  9. Jonas Palukaitis, 1967–1970
  10. Antanas Luošaitis, 1970–1971
  11. Kazimieras Skučas, 1971–1983
  12. Jonas Alesius, 1983–1988
  13. Antanas Gražulis, 1988–1989
  14. Aušvydas Belickas, 1989–1989
  15. Edvardas Grigorjevas, 1989–1994
  16. Robertas Brūzga, 1994–2003
  17. Algirdas Juozas Pasilauskas, 2003–2011
  18. Juan Alejandro Dielinikaitis, 2011–2016
  19. Mindaugas Smetonis 2016-

Parapija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Parapijos kūrimasis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Parceliuojant Sangrūdos dvarą, jo centras su sodu ir trobesiais (8 ha žemės) pavestas naujai besikuriančiai parapijai. 1925 m. buvo nupirktas akmeninis dvaro klojimas, o ant jo likusių sutrumpintų akmeninių pamatų pastatyta medinė bažnyčia. Ant fasado uždėti du žemi mediniai bokštai su aukštais piramidiniais stogais ir ornamentuotais kryžiais, pagamintais XIX amžiuje su rutulinėmis bazėmis. Bokštuose buvo keturi langai varpams skardenti. Virš pagrindinių durų platus langas ir lėkštas trikampis frontonas sulig stogo galu. Visa bažnyčia monotoniškai apkalta gulsčiomis lentomis, stogai skardiniai.

Bažnyčią statė vietiniai žmonės, kuriems vadovavo senas meistras Baltramiejus Mikulskis. Pagerbiant meistrą Sangrūdos parapijoje pradėta švęsti šv. Baltramiejaus atlaidai. Taip pat įruošta klebonija ir ūkiniai trobesiai. Šiuos darbus vykdydamas Sangrūdos klebonas kun. Saliamonas Kaunas paėmė 13.000 litų paskolą. Jo įpėdinis kun. Kazimieras Tumosa skolas išmokėjo, įtaisė tris altorius, reikalingą inventorių, liturginius rūbus ir kt.

1929 m. bažnyčia pašventinta. 1940 m. Sangrūdoje tebuvo 40 gyventojų. Tais metais parapija turėjo 1748 katalikus ir priklausė Kalvarijos dekanatui.

Sovietmetis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1971 m. kovo 26 d. bažnyčia sudegė. Velykų švenčių šv. Mišios buvo atlaikytos prie klebonijos kampo. Netrukus į Sangrūdą atsiunčiamas 6 metus vikaravęs jaunas kunigas Kazimieras Skučas (gim. 1934 m., kunigu įšventintas 1965 m.).

Kadangi negavo leidimo statyti naują bažnyčią, buvo išsiderėta, kad iš buvusios klebonijos pastato (špitolės), stovėjusios prie pat senosios bažnyčios šventoriaus, būtų įruošta maldos namai. Karkasinis klebonijos pastatas buvo 3 metrais pailgintas, padidinti langai, perstatytas. Vėliau paslapčia pristatytas bokštas su varpu ir šviesiais langais virš frontono durų. Priešingoje stogo dalyje įruoštas pakilimas, virš kurio nedidelis bokštelis. Naujasis pastatas įgavo jaukios bažnytėlės pavidalą. Jis yra 18 m ilgio ir 8 m pločio, talpina iki 250 žmonių. Kiek vėliau klebonavęs kun. Jonas Alesius iš pagrindų atnaujino bažnytėlės vidaus apdailą, nupirko gintarinius kryžius, naujus sietynus.

1975 m. spalio 5 d. Sangrūdos parapija minėjo 50 metų parapijos jubiliejų. Ta proga šventoriuje buvo pastatytas akmeninis paminklas. Sudegusios bažnyčios pamatų vietoje įruošta kryžiaus pavidalo gėlių lysvė, pastatyti trys kryžiai (išlikę po gaisro).

Kad ir kaip sovietinė valdžia stengėsi slopinti tikėjimą, parapijos dvasios palaužti nepavyko. Tokia mažytė parapija išaugino net 7 kunigus (2 iš jų vyresnės kartos): Petras Sitka, Juozas Barkauskas, Juozas Kaknevičius, Deimantas Brogys, Vitas Kaknevičius, Alvydas Dvareckas, Vytautas Kajokas.

Atgimimo metai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1995 m. Sangrūdos parapijos klebono R. Brūzgos iniciatyva pradėta statyti nauja bažnyčia. Bažnyčią projektavo architektai iš Vilniaus D. Čeponis ir A. Boruta. Statyba vyko „apglėbiant“ senosios sudegusios medinės bažnyčios pamatus. Šiuolaikiško stiliaus statinys gražiai įsikomponavo bažnytkaimio aplinkoje ryškiai pagyvindamas nuotaiką.

Senoji bažnyčia toliau tarnauja parapijiečiams kaip šarvojimo salė. Bažnyčios statyba kainavo apie 2 mln. litų. Lėšas aukojo šalpos organizacija „Renovabis“ iš Vokietijos, Amerikos lietuvis Algirdas Markevičius, Marijampolės rajono savivaldybė, parapijiečiai.

Bažnyčia konsekruota 1999 m. birželio 6 d. Jo ekscelencija vyskupas J. Žemaitis, įvertinęs Sangrūdos klebono Roberto Brūzgos veiklą, savo dekretu jam suteikė Vilkaviškio vyskupijos kapitulos garbės kanauninko titulą. 2000 m. Sangrūdos parapijoje priskaičiuojama 1132 parapijiečiai. Naujoji šventovė tapo ne tik maldos namais, bet ir kultūros židiniu.

Architektūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Bažnyčia stačiakampio plano (18 × 8 m), vienabokštė, su bokšteliu, apside. Vidus 3 navų, atskirtų stulpais. Šventoriaus tvora medinių statinių. Jame 1975 m. bažnyčios 50 m. jubiliejaus proga pastatytas akmeninis paminklas su metaliniu ažūriniu kryžiumi.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Commons-logo.svg

Vikiteka