Saldžioji stevija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Saldžioji stevija
Saldžioji stevija (Stevia rebaudiana)
Saldžioji stevija (Stevia rebaudiana)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Augalai
(Wikispecies-logo.svg Plantae)
Skyrius: Magnolijūnai
(Wikispecies-logo.svg Magnoliophyta)
Klasė: Magnolijainiai
(Wikispecies-logo.svg Magnoliopsida)
Poklasis: Astražiedžiai
(Wikispecies-logo.svg Asteridae)
Šeima: Astriniai
(Wikispecies-logo.svg Asteraceae)
Triba: Eupatorieae
(Wikispecies-logo.svg Eupatorieae)
Gentis: Stevija
(Wikispecies-logo.svg Stevia)
Rūšis: Saldžioji stevija
(Wikispecies-logo.svg Stevia rebaudiana)
Binomas
Stevia rebaudiana
Bertoni, 1857-1929
Saldžioji stevija (Stevia rebaudiana)
Žydinti saldžioji stevija

Saldžioji stevija (lot. Stevia rebaudiana) – astrinių (Asteraceae) šeimos, stevijų (Stevia) genties augalų rūšis.

Pavadinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Dabartinio mokslinio lotyniško rūšies pavadinimo autorius šveicarų botanikas Moisés de Santiago Bertoni, 1884 emigravęs į Pietų Ameriką, gyvenęs 18571929 metais.

Paplitimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Natūraliai auga Pietų Amerikos žemyne – Paragvajaus plokščiakalniuose. Kaip cukraus pakaitalas introdukuota daugelyje šalių, įskaitant ir Lietuvą.

Augimvietės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šis augalas natūraliai auga pusiau drėgno klimato Paragvajaus regione. Ten metinis kritulių kiekis apie 1500–1700 mm. Tad augalas puikiai ištveria drėgmę, bet neatlaiko sausros, kuri tiesiogiai pakenkia saldžiosios stevijos lapeliams. Ganėtinai pakanti žemesnei temperatūrai, nors žiemos periodu jų augimas lėtesnis. Idealiausia temperatūra sėklų sudaiginimui + 20ºC.

Morfologija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Iš pirmo žvilgsnio labai panašiai atrodo į Lietuvoje gerai žinomas mėtų genties augalus, nors pagal mokslinę klasifikaciją priklauso skirtingoms augalų šeimoms. Užauga 70-100 cm aukščio su 2-3 cm ilgio lapeliais. Žydi baltais, smulkiais žiedeliais.

Istorija ir panaudojimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pietų Amerikos indėnų gentis gvaraniai nuo seno šį augalą naudojo kaip saldiklį. O europiečiams tapo žinoma nuo XVI a., kada ten apie jos kaip saldiklio savybes pirmieji sužinojo ispanų konkistadorai. Vėliau ją apie 1888 metus tyrinėjo į Pietų Ameriką emigravęs šveicarų botanikas Moisés de Santiago Bertoni, kurią 1899 metais aprašė botaniškai.

Dėl lapų saldumo laikoma vienu saldžiausių pasaulyje augalu. Jos lapai 10-15 kartų saldesni už paprastą cukrų. O iš jos lapų išskiriamas natūralus, nemaistingas saldiklis neturintis kalorijų žinomas kaip steviozidas 250–300 kartų saldesnis už cukrų. Labai tinka vartoti sergantiems cukriniu diabetu. Saldžioji stevija dabar plačiai vartojama Japonijoje, Kinijoje ir kaip nuo seno – Pietų Amerikoje.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Galerija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]


Commons-logo.svg

Vikiteka