Sahelio virtuvė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Sahelio virtuvė
Naudojama: Senegalas, Gambija, Gvinėja, Malis, Burkina Faso, Nigerija, Čadas, Darfūras
Valgymo įrankiai: nenaudojami
Svarbiausi produktai
Ląstelienos šaltiniai: ryžiai, sorgas
Baltymų šaltiniai: žemės, bambarų, hausų riešutai, pupuolės, pieno produktai
Riebalų šaltiniai: palmių aliejus
Daržovės:
Vaisiai:
Prieskoniai: raudonasis pipiras, imbierpipiris
Gėrimai: bisapas, palmių vynas

Sahelio virtuvė – viena iš Afrikos virtuvių tradicijų, paplitusi daugybėje Vakarų Afrikos šalių. Į šį arealą patenka Senegalas, Gambija, Gvinėja, Malis, Burkina Faso, Nigerija, Čadas ir Darfūras. Sudaro svarbią Sahelio civilizacijos dalį.

Sahelio virtuvė dažnai tapatinama su Vakarų Afrikos virtuve.

Ypatumai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Sahelio virtuvė yra viena iš savičiausių Afrikos virtuvių, patyrusi mažiausią įtaką. Nepaisant to, ši tradicija komunikavo su Šiaurės Afrikos virtuve, iš kurios perėmė daug islamiškų tradicijų.

Produktai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Sahelis – svarbus pasaulio žemdirbystės židinys, kuriame buvo prijaukinta daug kitame pasaulyje nežinomų kultūrinių augalų, kurių daugybė naudojami vietos virtuvėje.

Ląsteliena[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Afrikiniai ryžiai
Aliejinės palmės vaisiai

Svarbiausia Sahelio virtuvėje kultūra yra ryžiai. Vietinė ryžių rūšis oryza glaberrima buvo prijaukinta apie 1500 m. pr. m. e. Dėl specifinių gamtinių sąlygų ryžiai nepaplito piečiau nuo Sahelio civilizacijos, ir dėl to Sahelio virtuvės šalys priklauso vadinamajai ryžių zonai. Į pietus nuo jos yra jamso zona, kuriai priklauso Gvinėjos įlankos virtuvė.

Vėliau vietinė kultūrinių ryžių rūšis buvo išstumta azijinių ryžių (oryza sativa), kurie nėra gerai prisitaikę prie Afrikos sąlygų. Dėl to dabar yra kuriami projektai, kaip reintrodukuoti afrikinius ryžius Sahelyje.

Kitas svarbus angliavandenių šaltinis Sahelio virtuvėje yra sorgas ir, mažiau laiboji pirštuotė (digitaria exilis), juodoji pirštuotė (digitaria iburua). Čia beveik visai nepaplitę šakniavaisiai.

Riebalai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Aliejinė palmė – dar vienas Sahelio zonoje prijaukintas augalas, vėliau paplitęs po didelę dalį Afrikos. Jis tampa svarbiausia vietos aliejine kultūra, mat iš jos vaisių spaudžiamas aliejus yra ypač maistingas ir sveikas. Palmių aliejus suteikia Vakarų Afrikos virtuvės patiekalams specifinį skonį ir kvapą.

Kita kultūra, specifinė Sahelio virtuvėje, yra Afrikinis sviestmedis.

Baltymai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Dėl vandens telkinių trūkumo Sahelio virtuvėje beveik nevartojami žuvies produktai. Vietoj to gausiai paplitusi mėsa (jautiena ir ožkiena). Pieno produktai taip pat užima svarbią reikšmę vietos mityboje.

Ypač gausūs yra ankštiniai. Dažnai vartojama pupuolė (vignus unguiculata unguiculata), rudoji pupa ir kiti augalai. Ankštiniams priklausantys riešutai – dar vienas svarbus baltymų, taip pat riebalų, šaltinis, naudojami ne tik kaip užkandis, bet ir kaip produktas daugybėje patiekalų. Nuo senovės regione buvo prijaukinti vietiniai bambarų riešutai (vigna subterranea) ir hausų riešutai (macrotyloma geocarpum), tačiau šiuo metu juos beveik išstūmė iš Amerikos kilę žemės riešutai.

Kvapūs ogbono riešutai (irvingia) taip pat plačiai naudojami virtuvėje. Be to, regione gausiai naudojamos ir kitos augalų sėklos. Ypač paplitę baltymingos sėklos egusi (iš moliūginių šeimos augalo), taip pat palmių riešutai.

Daržovės ir vaisiai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Specifinės Vakarų Afrikos daržovės yra okra, vernonija. Maistui naudojami ir džiuto, celiozijos lapai. Bananas, introdukuotas palyginti neseniai iš Pietryčių Azijos, dažniausiai naudojamas kaip daržovė: jis kepamas, iš jo gaminamos tyrės. Iš Amerikos po XVI a. buvo introdukuoti pomidorai ir daugybė vaisių.

Prieskoniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

etiopinės ksilopijos vaisiai

Vakarų Afrikoje (Sahelyje) buvo sukultūrinta nemažai prieskonių, kurių dauguma taip ir liko lokalaus naudojimo. Svarbiausi tarp jų yra rojinis imbierpipiris (Aframomum melegueta), etiopinė ksilopija (Xylopia aethiopica) ir gvinėjinis pipiras (Piper guineense), kurie buvo eksportuojami į Europą nuo viduramžių kaip pigesnis juodųjų pipirų pakaitalas. Spėjama, kad sezamas ir tamarindas irgi yra Sahelio kilmės, tačiau vėliau paplito į Aziją ir padarė didesnę įtaką tenykštėms virtuvėms.

Kiti vietiniai prieskoniai yra imbierpipiriai (mbongo), afrikinis kardamonas, pipirų rūšis piper clusii, kvapūnas (Monodora myristica), naudojamas vietoj muskato, njangsa (Ricinodendron heudelotii), ogbono (Irvingia gabonensis) ir kt. Nuo transsacharinės prekybos laikų paplito gvazdikėliai, muškatas, o nuo vergovės laikų plačiai naudojamas atvežtinis raudonasis pipiras.

Patiekalai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Džolofo ryžiai
Thiebudienne ir ryžiai

Ryžių patiekalai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Ryžiai yra pagrindinis produktas. Jie gali būti patiekiami tiesiog virti. Tačiau dažniausiai jie verdant maišomi su įvairiais prieskoniais bei daržovėmis, taip suteikiant jiems spalvą ir skonį. Žymiausias Sahelio valgis yra vadinamieji džolofo ryžiai, gaminami su pomidorais, svogūnais, raudonaisiais pipirais. Nors laikoma, kad jie atsirado Senegale, jie yra paplitę visose Sahelio šalyse.

Valgiai prie ryžių[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Prie ryžių gali būti patiekiami patys įvairiausi patiekalai:

  • Mėsos vėrinukai – pvz., hausų suja, gaminama iš mėsos, apvoliotos žemės riešutų miltuose.
  • Mėsos ir daržovių valgiai keptuvėje – pvz., Senegalo thiebudiene
  • Sriubos-troškiniai – pvz hausų miyan yakuwa ar miyan kuka

Gėrimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Neabejotinai svarbiausias gėrimas yra vanduo, kuris yra labai vertinamas ir netgi garbinamas. Dėl to svečiui pirmiausia patiekiamas jis, o ne koks nors kitas gėrimas.

Sahelio šalyse plačiai naudojamas hibiskas, iš kurio gaminamas gaivinantis gėrimas bisapas (Gvinėjos įlankos virtuvėje žinomas kaip zobo). Kitas specifinis vietos gėrimai yra kunu (hausų virtuvėje), gaminamas iš sorgo ar soros grūdų.

Vienas svarbiausių Vakarų Afrikos alkoholinių gėrimų yra palmių vynas, žinomas labai skirtingais pavadinimais skirtingose šalyse. Jam naudojamos įvairių rūšių palmės, įskaitant ir aliejinę palmę.

Etiketas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vaikai valgo

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kai kurie garsiausi receptai

Juodosios Afrikos virtuvės
Sahelio virtuvė | Gvinėjos įlankos virtuvė | Etiopijos virtuvė | Centrinės Afrikos virtuvė | Pietų Afrikos virtuvė | Rytų Afrikos virtuvė
Klajoklių tautų mityba: Sacharos tautų | Rytų Afrikos klajoklių | Namibijos | Kongo džiunglių tautų