Hausai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Hausai
Hausa harpist.jpg
Gyventojų skaičius 30-35 mln.
Populiacija šalyse Nigerija, Nigeris, Gana, Čadas
Kalba (-os) hausų
Religijos islamas (sunitai)
Giminingos etninės grupės gvandarai, burai, dazai
Commons-logo.svg Vikiteka: HausaiVikiteka

Hausai – Afrikos tauta, istoriškai gyvenanti Sahelio regione (dab. Nigerijos šiaurė ir Nigerio pietūs). Dabar yra apgyvendinusi ir kitas aplinkines šalis.

Hausai kalba hausų kalba, kuri priklauso Semitų-chamitų šeimos Čado grupei.

Kilmės mitas[taisyti | redaguoti kodą]

Hausai save kildina iš legendinio protėvio Bajadžidos. Legenda pasakoja, kad jis atsikėlė iš šiaurės, Biramo mieste susituokė su Kanemo karaliene ir susilaukė sūnaus Biramo. Vėliau, Dauroje, jis užmušė gyvatę Sarkiną, kuri nuodijo šulinį, ir už tai gavo į žmonas vietos karalienę. Su ja susilaukė šešių vaikų. Jie, kartu su pirmuoju sūnumi Biramu, tapo septynių hausų valstybių (hausa bakvai) įkūrėjais. Su sugulove pradėti kiti septyni vaikai tapo antrinių septynių valstybių (banza bakvai) įkūrėjais.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Pagrindinis straipsnis: Hausų valstybės

Hausų gyvenamos teritorijos Nigeryje
Hausų gyvenamos teritorijos Nigerijoje

Hausai atsikėlė į istorines savo žemes V–VII a., migruodami iš rytų (Nubijos). Jie užėmė senąsias Nok kultūros klestėjimo sritis.

Hausų kultūros istorija yra dalis Sahelio civilizacijos istorijos. Suklestėjus transsacharinei prekybai, hausų gyvenamos teritorijos tapo svarbia jos dalimi, ir VIII a. ėmė kurtis pirmosios jų valstybės.

Nors hausai turėjo bendrą kultūrinį identitetą, tačiau per visą savo istoriją gyveno politiškai susiskaldę į atskiras valstybėles. Jos nulėmė ir hausų dialektų bei skirtingų kultūrų atsiradimą. Todėl ir dabar hausai skirstosi į atskiras kultūrines grupes: kananci (iš Kano), zazaganci (iš Zazau), dauranci (iš Dauros), hadedžianči (iš Biramo), kacinanči (iš Kacinos, arevanči (iš Gobiro, Zamfaros ir Kebi), bausanči bei guduranči (iš rytinių periferijų) ir kitas.

Apie XI a. hausų valstybės buvo islamizuotos, labai stipriai suklestėjo savita jų kultūra, menas. Miestai tapo ekonomiškai labai stiprūs.

Nuo XVI a., transsacharinei prekybai prarandant reikšmę, hausų kultūra lėtai menko. Vyko gyvulių augintojų fulbių migracija iš vakarų. XIX a. fulbių džihado metu pastarieji užkariavo hausų valstybes, įtvirtino fulbių tautos hegemoniją, tačiau tuo pačiu perėmė daug hausų kultūros pasiekimų, suformuodami hausų-fulbių tautybę.

Kultūra ir religija[taisyti | redaguoti kodą]

Hausai nuo seno buvo gabūs prekybininkai, sugebėję išplatinti savo kalbą plačioje teritorijoje, padaryti ją Sahelio lingua franca.

Iki islamizacijos hausai išpažino nacionalinę religiją, vadinamą maguzava. Joje buvo garbinamos vietinės dvasios džin, kurių priskaičiuojama apie 3000. Šešios iš šių dvasių buvo ypatingai garbinamos. Po islamizacijos senoji religija nunyko, tačiau ir dabar egzistuoja kultūroje maginių ir animistinių praktikų, žinomų kaip bori, forma.

Islamas labai stipriai paveikė hausų kultūrą. Čia paplito šiek tiek modifikuota arabų rašto forma, žinoma kaip adžami.