Rygos sutartis (1920)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Rygos sutartis (1920)
Data: 1920 m. rugpjūčio 11 d.
Vieta: Ryga
Rezultatas: baigėsi Latvijos nepriklausomybės karas
Susitariančios pusės
Rusijos vėliava Rusija Flag of Latvia.svg Latvija
Įsipareigojimai
Latvijos Respublikos pripažinimas Baltagvardiečių nepalaikymas

Rygos sutartis (1920) (rus. Рижский договор), Rusijos ir Latvijos taikos sutartis (latv. Latvijas - Krievijas miera līgums; rus. Мирный договор между Россией и Латвией) – RTFSR ir Latvijos Respublikos taikos sutartis, pasirašyta 1920 m. rugpjūčio 11 d. Rygoje. Šia sutartimi pasibaigė Latvijos nepriklausomybės karas.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Chronologija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • 1918 m. lapkričio 11 d.: Pirmojo pasaulinio karo pabaiga
  • 1918 m. lapkričio 18 d.: Paskelbiama Latvijos Respublika
  • 1918 m. gruodžio 1 d.: Į Latvijos teritoriją įsiveržia Raudonoji Armija
  • 1918 m. gruodžio 17 d.: Paskelbiama Latvijos Socialistinė Tarybų Respublika (LSTR)
  • 1920 m. sausio 13 d.: LSTR vyriausybė pasinaikina
  • 1920 m. vasario 1 d.: Pasirašomos paliaubos tarp Tarybų Rusijos ir Latvijos Respublikos
  • 1920 m. rugpjūčio 11 d.: Pasirašomas Latvijos ir Tarybų Rusijos taikos sutartis
  • 1920 m. spalio 4 d.: Maskvoje pasikeičiama ratifikacijos raštais, sutartis įsigalioja

Detalės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1919 m. rugsėjo 11 d. Tarybų Rusija vienu metu kreipėsi į Estiją, Latviją, Lietuvą ir Suomiją, siūlydama sudaryti taiką. 1920 m. sausio viduryje Latvijos premjeras paskelbė, kad Latvija atsisako ginkluotos kovos su Tarybų Rusija.

1920 m. sausio 30 d. buvo pasirašyta RTFSR ir Latvijos Respublikos paliaubų sutartis. Ši sutartis ir papildoma 1920 m. vasario 1 d. sutartis nurodė demarkacinę liniją, kuria tapo „fronto linija, kuri stovėjo abiejų pusių armijos 1920 m. vasario 1 d. 12 val. dienos“.

1920 m. balandžio 16 d. Maskvoje prasidėjo Tarybų Rusijos ir Latvijos taikos konferencija. Po ilgų derybų 1920 m. rugpjūčio 11 d. buvo pasirašyta „Rusijos ir Latvijos taikos sutartis“, kurioje Tarybų Rusijos vyriausybė

„…besąlygiškai pripažįsta Latvijos Valstybės nepriklausomybę, savarankiškumą ir suverenumą, savanoriškai ir visiems laikams atsisako suverenumo teisių, kokių turėjo Rusija Latvijoje…“[1]

Latvija prisižadėjo nepalaikyti baltagvardiečių judėjimo, mainais į diplomatinį pripažinimą, dalies Baltijos laivyno laivų ir turto, dalies Rusijos turto Latvijos teritorijoje ir prekybinių laivų Latvijos teritoriniuose vandenyse perleidimą, pripažinimą, kad Latvijai atitenka teritorijos Vitebsko gubernijoje ir papildomai dalis Pskovo gubernijos su gyventojais rusais. Tokiu būdu Latvijos teritoriją sudarė:

Sutarties straipsniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Sutartį sudarė 23 straipsniai, ji apibūdino Latvijos suverenumą.

  • 1-as straipsnis teigė: „Karo padėtis tarp sutarties šalių turi būti nutrauktas Taikos sutarties įsigaliojimo momentą“.[2]
  • 2-as straipsnis skelbė Latvijos nepriklausomybę ir suverenumą.
  • 3-as straipsnis apibrėžė Latvijos valstybės sieną ir nurodė galutines datas, kada užsienio kariuomenė turi pasitraukti.
  • 4-6 straipsniai nagrinėjo karinius klausimus ir karo padarytą žalą.
  • 7-as straipsnis aptarė karo belaisvių grąžinimą, jei jie to nori.
  • 8-9 straipsniai nagrinėjo pilietybės, pabėgėlių repatriacijos ir nuosavybės pretenzijų klausimus. 18 metų ar vyresni asmenys galėjo laisvai pasirinkti Latvijos ar Rusijos pilietybę. Nenurodžius norimos pilietybės asmenys automatiškai gaudavo pilietybę tos valstybės, kurios teritorijoje buvo sutarties pasirašymo dieną.
  • 11-16 straipsniai nagrinėjo Rusijos reparacijų Latvijos valstybei ir jos piliečiams klausimus.
  • 17-18 straipsniai aptarė komercinius, tranzito, pašto ir navigacijos klausimus.
  • 19-as straipsnis apibrėžė diplomatinių santykių klausimus.
  • 20-as straipsnis aprašė tautybių klausimus.
  • 21-as straipsnis įsteigė komisiją, skirta nagrinėti abipusės svarbos klausimus.
  • 22-23 straipsniai aprašė techninius sutarties klausimus – kalbą, ratifikacija ir pan.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Министерство иностранных дел СССР. Документы внешней политики СССР. т. 3 (1920.07.1 – 1921.03.18). – M.: Государственное издательство политической литературы, 1959. С. 101–116
  2. “Peace Treaty between Latvia and Russia.” Ministry of Foreign Affairs Website. Ministry of Foreign Affairs of the Republic of Latvia, n.d. Web. 1 Feb. 2010.<http://www.mfa.gov.lv/‌en/‌policy/‌peace-treaty/>.