Rudnevas (Naujieji Skiepai)

Koordinatės: 55°08′š. pl. 21°35′r. ilg. / 55.13°š. pl. 21.58°r. ilg. / 55.13; 21.58 (Rudnevas (Naujieji Skiepai))
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Rudnevas
rus. Руднево
liet. Naujieji Skiepai
vok. Neu Sköpen
Rudnevas
Rudnevas
55°08′š. pl. 21°35′r. ilg. / 55.13°š. pl. 21.58°r. ilg. / 55.13; 21.58 (Rudnevas (Naujieji Skiepai))
Laiko juosta: (UTC+2)
Valstybė Rusijos vėliava Rusija
Sritis Kaliningrado sritis Kaliningrado sritis
Rajonas Nemano rajonas
Altitudė 9 m
Pašto kodas 238613
Tel. kodas (+7) 40163

Rudnevas (liet. Naujieji Skiepai, vok. Neu Sköpen, nuo 1946 m. rugsėjo 7 d. rus. Руднево) – buvusi Mažosios Lietuvos gyvenvietė Kaliningrado srities šiaurinėje dalyje, Slavsko rajone, Gilijos kairiajame krante, nuo 2008 m. birželio 30 d. Jasnojės kaimo gyvenvietės teritorija.[1][2]

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Skalvos žemės kaimo pavadinimas lietuviškos kilmės.[3] 18181871 m. Prūsijos karalystės Rytų Prūsijos provincijos, 1871–1918 m. Vokietijos imperijos, 1918–1933 m. Veimaro respublikos, 1933–1945 m. Trečiojo reicho Gumbinės apygardos Lankos apskrities kaimas.[4] 19472008 m. Timiriazevo apylinkės kaimas, 1992 m. prijungtas prie Mostovojės.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
18181945 m. Lankos apskritis Rytų Prūsijos provincija
1945–1946 m. Rytų Prūsija TSRS
19472008 m. Timiriazevo apylinkė
Slavsko rajonas
Kaliningrado sritis
nuo 2008 m. Jasnojės kaimo gyvenvietė
Slavsko municipalinis rajonas
Kaliningrado sritis


Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Vilius Pėteraitis. Mažosios Lietuvos ir Tvankstos vietovardžiai = Die Ortsnamen von Kleinlitauen und Twanksta: jų kilmė ir reikšmė. Vilius Pėteraitis; Mažosios Lietuvos fondas. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1997. ISBN 5420013762
  2. Lietuviški tradiciniai vietovardžiai: Gudijos, Karaliaučiaus krašto, Latvijos ir Lenkijos. Archyvuota kopija 2012-04-14 iš Wayback Machine projekto. Patvirtintas Valstybinės lietuvių kalbos komisijos protokoliniu nutarimu 1997 m. gegužės 25 d. Valstybinė lietuvių kalbos komisija. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas. 2002. ISBN 5420014882
  3. Палмайтис Л. Предложение по научной русификации исконных наименований перешедшей в состав России северной части бывшей Восточной Пруссии / Л. Палмайтис; Европейский институт рассеянных этнических меньшинств. – Б. м.: Б.и., 2003. c. 37 Archyvuota kopija 2012-02-09 iš Wayback Machine projekto.
  4. Naujieji Skiepai GenWiki

  • Губин А.Б. Топонимика Калининграда. Реки и водоемы // Калининградские архивы. – Калининград, 2007. – Вып. 7. – С. 197–228.
  • Населенные пункты Калининградской области: краткий спр. / Ред. В.П. Ассоров, В.В. Гаврилова, Н.Е. Макаренко, Э.М. Медведева, Н.Н. Семушина. – Калининград: Калинингр. кн. изд-во, 1976.
  • Населенные пункты Калининградской области и их прежние названия = Ortsnamenverzeichnis Gebiet Kaliningrad (nordliches Ostpreussen) / Сост. Е. Вебер. – Калининград: Нахтигаль, 1993.