Riestasėklė vandenė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Elatine hydropiper
Apsauga: 4(I) – Nenustatyta
Riestasėklė vandenė (Elatine hydropiper)
Riestasėklė vandenė (Elatine hydropiper)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Augalai
( Plantae)
Skyrius: Magnolijūnai
( Magnoliophyta)
Klasė: Magnolijainiai
( Magnoliopsida)
Eilė: Dilenijažiedžiai
( Malpighiales)
Šeima: Vandeniniai
( Elatinaceae)
Gentis: Vandenė
( Elatine)
Rūšis: Riestasėklė vandenė
( Elatine hydropiper)
Binomas
Elatine hydropiper
L.

Riestasėklė vandenė (Elatine hydropiper) – vandeninių (Elatinaceae) šeimos vandenių (Elatine) genties augalas. Tai labai reta rūšis, įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą.

Biologija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tai vienmetis augalas. Stiebas siūliškas, šliaužiantis, ties bambliais įsišaknijantis, 1–4 cm ilgio. Lapai priešiniai, pailgai elipsiški, kotuoti, 0,5–1 cm ilgio bei 1–1,5 mm pločio; prielapiai maži, vos pastebimi, 0,3–0,5 mm ilgio.

Žydi birželio–rugsėjo mėnesiais. Žiedai labai maži, bekočiai arba ant labai trumpų žiedkočių prisegti pavieniui lapų pažastyse. Taurelė iš 4 dalių, 0,7 mm ilgio ir 0,3 mm pločio.Vainiklapiai 4, rausvi arba balti, elipsiški arba ovališki, 1 mm ilgio ir 0,5 mm pločio. Kuokeliai 8, trumpesni už vainiklapius. Vaisius – dėžutė, 1,5–2 mm skersmens, suplotai apvali, keturlizdė. Sėklos rusvos, 0,3 mm ilgio.

Paplitimas ir augavietės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Natūraliai paplitusi Europos ir Vakarų Azijos šalto ir vidutinio klimato juostose. Lietuvoje labai reta, aptikta Šilutės rajone.

Auga šlapiuose ir vandens apsemtuose krantuose, tvenkiniuose, upėse ir upeliuose.

Apsauga[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Riestasėklė vandenė įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą nuo 1989 m.[1] Augalas nyksta sausinant ar kitaip pertvarkant vandens telkinių pakrantes ir joms užželiant stambiais pakrančių augalais.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Lietuvos TSR Flora, Lietuvos TSR mokslų akademija (dab. Lietuvos mokslų akademija), Vilnius, Mokslas, 1971, V tomas, 730–731 p.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Lietuvos raudonoji knyga. Red Data Book of Lithuania, Vilnius, 2007, 434 p.