Riešinės
Riešinės (arba rankovėčiai) – ant rankos riešo maunamas megztas rankogalis.
Mezgamos virbalais iš storesnių vilnonių siūlų arba neriamos vąšeliu. Dažniausia jos vienspalvės, apie 6–15 cm ilgio, su skersiniais ar išilginiais dryžiais. Raštai nesudėtingi – eglutės, žiedų motyvai, grandinėlės, rombeliai, kryžiai ir kt. Pagražinimui buvo įmezgami balti ar spalvoti karoliukai. Nešiojamos apsaugoti rankas nuo šalčio ar dėl grožio.
Europoje riešinės paplito XIX a. Jos buvo dėvimos Skandinavijos šalyse, Latvijoje, Estijoje, taip pat Islandijoje, kur dėvimos iki šiol.
Lietuvoje riešinės dėvėtos XIX a. – XX a. pirmoje pusėje. Lietuvos regionuose riešinės buvo vadinamos įvairiais pavadinimais, dažnai skyrėsi spalvų ir raštų motyvų įvairove. Riešinės mezgamos virbalais arba vąšeliu iš vilnonių vienspalvių arba įvairiaspalvių siūlų. Kasdieninės vienspalvės riešinės dažniausiai megztos stulpeliu, šventadieninės – iš spalvotų siūlų, puoštos baltais, geltonais arba kitos spalvos karoliukais, trikampėlių, rombų raštais. Dėvėtos visuose Lietuvos etnogafiniuose regionuose iki XX amžiaus pradžios; išnyko pradėjus pirštines megzti ilgesniais riešais. XXI amžiaus pradžioje moterų kartais mūvimos kaip puošybos elementas.[1]
Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Riešinės (sud. Irena Felomena Juškienė). – Vilnius: Petro ofsetas, 2008. – 196 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-815-63-1
- ↑ Riešinės. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XVIII (Perk-Pra). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2010
| |||||||||||