Reklama

Reklama (pranc. réclame < lot. reclamo – rėkiu) – kaip objektas yra informacija, skirta paveikti potencialius vartotojus, tikslinę grupę atlikti įvairius veiksmus, susijusius su prekės ar paslaugos pirkimu ir vartojimu. Reklama siekiama sukurti poreikį įsigyti tam tikrą produktą ar paslaugą. Reklama dažniausiai būna susijusi su materialine nauda: ja siekiama arba tiesiogiai didinti pelną (plečiant vartojimą, paslaugas), arba tai užsitikrinti ateityje (reklamuojant bendrovės prekės ženklą ar veiklą, t. y. padedant jai įsitvirtinti rinkoje).^[1]

Šiuolaikinė reklama, transliuojama per masines informacijos priemones, vienu metu veikia plačią įvairaus amžiaus auditoriją, todėl pažymėtinos šalutinės reklamos funkcijos: kultūrinė, socialinė, ekonominė. Be to, reklamos užsakovai sumoka už tai, kad visuomenė galėtų matyti nemokamą televiziją, radiją. Taip pat iš dalies padengia spaudos, internetinių svetainių ir kt. pramogų išlaidas. Kai kurie verslai veika freemium modeliu, gaudami pajamų ir iš reklamos.^[2]

Tabako pramonė pirmoji pradėjo taikyti šiuolaikinės reklamos taktikas, buvo seksualizuotos reklamos pradininkė. Dabar kartu su alkoholio pramonės reklama daugelyje šalių ribojama arba visiškai draudžiama dėl žalingo poveikio sveikatai.^[2] Reklama turi įtakos šiuolaikinių mitų atsiradimui. Jie būdingi ir tabako pramonei.^[3]

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Reklamos ištakos siekia senovės Egipto laikus:

Senovės Egipte buvo naudojami papirusai, kuriuose buvo paliekamos reklaminės žinutės, vėliau buvo naudota ir senovės Graikijoje bei senovės Romoje;
Pompėjos kasinėjimai rodo, kad ant sienų, prie įėjimų į parduotuves, buvo užrašai apie parduodamas prekes;
Komercinio pobūdžio pranešimus finikiečiai nupiešdavo ties prekybiniais keliais ant gerai matomų uolų;
Senovės Graikijoje miesto šaukliams buvo mokama už tai, kad jie vaikščiodami gatvėmis balsu pranešdavo svarbiausias naujienas;
Prekiniai ženklai buvo pradėti naudoti viduramžiais, kai iš amatininkų bei pirklių gildijų narių buvo reikalaujama pažymėti savas prekes.

Reklamos būdai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Lauko reklama. Niujorkas, Taimso aikštė.

Reklamos tikslams pasiekti pasirenkami vienokie ar kitokie reklamos būdai. Konkretaus būdo pasirinkimą lemia keletas veiksnių – reklamos tikslas, biudžetas, aprėptis, tikslinė auditorija. Reklamos priemonės gali būti klasifikuojamos pagal kanalų rūšis ir reklamos tipus^[4]:

reklama televizijoje – komercinė reklama, trumpa reklamos užsklanda (angl. Bumper ads), produkto intarpas laidoje ar filme, rėmėjų reklama;
reklama radijuje – rėmėjų reklama, komercinis skelbimas, skaitymas eteryje gyvai;
reklama spaudoje – laikraščiuose, žurnaluose, pašto dėžutėse ar skelbimo lentose;
reklama internete – reklama organinėse paieškose, socialiniuose tinkluose, internetinėse svetainėse, el. pašte;
lauko reklama – reklama ant automobilių, tūrinė reklama, šviesdėžės, stendai, stovai, ekranai, tentinė reklama, reklama ant langų ir vitrinų, bei informacinės lentos;
vidaus reklama – tūrinė bei šviečianti reklama, roll-up stendai, parodų stendai, informaciniai ir reklaminiai stendai, reklaminiai plakatai, katalogai ar lankstinukai;
kino reklama – barterinė reklama, komercinė reklama, komercinės reklamos treileriai, produkto intarpas filme;

Reklamos biudžetas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Reklamos tikslams pasiekti naudojami šie reklaminio biudžeto sudarymo principai:

„pagal turimas lėšas“: visiškai ignoruojama reklamos įtaką pardavimų rezultatams, kiekvieno laikotarpio pradžioje biudžeto dydis neapibrėžtas (trūkumas: apsunkinamas rinkos veiklos perspektyvinis planavimas).
„procentais nuo pardavimų sumos“: dažniausiai vidutiniškai reklamai skiriama 2–4 % nuo pardavimų apyvartos.
„konkurencinis paritetas“: reklamos biudžetas pagal atitinkamas konkurentų išlaidas.
„remiantis tikslais ir uždaviniais“: biudžetas formuojamas remiantis įmonės tikslais rinkoje, iš to sekančių uždavinių apibrėžimu ir išlaidų šių uždavinių sprendimui apskaičiavimu.

Reklamos biudžeto strategija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Dalis lėšų (apie 10 %) rezervuojama nenumatytoms aplinkybėms. Vykdant reklaminę kampaniją priklausomai nuo pardavimų apyvartos svyravimų, galimos tokios reklamos biudžeto strategijos:

prociklinė (didėjant apyvartai, didinamas reklamos aktyvumas ir tam skirtos išlaidos)
anticiklinė (didėjant prekių apyvartai, reklamos išlaidos mažinamos)
kombinuota (didėjant apyvartai naudojama prociklinė, o mažėjant – anticiklinė strategija: per tam tikrą laiką reklamos aktyvumas lieka santykinai pastovus, orientuotas į didėjimą)
autonomiška (reklaminių išlaidų dydis nustatomas nepriklausomai nuo apyvartos svyravimų).