Objektas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Objektas (lot. objectus – daiktas, reiškinys) – realiai egzistuojantis pasaulis, žmogaus, kaip daiktinės praktinės ir pažintinės veiklos subjekto, priešybė. Visuomenės istorinėje raidoje sukurtos veiklos, kalbos, žinių formos (pvz., loginės kategorijos) taip pat yra objektas. Pažinimui iš empirinio darantis teoriniu, atsiranda teoriniai objektai. Jie iš esmės skiriasi nuo empirinių, nors nei vieni, nei kiti atskiros veiklos sričių ir nesudaro. Dalis teorinio pažinimo objektų (idealiosios dujos, idealiai kieti kūnai ir pan.) realiai neegzistuoja ir tėra būdas išskirti ir fiksuoti teorine kalba tuos objekto aspektus, kurie ne visai apima empirines žinias. Kiti teoriniai objektai, pavyzdžiui, atomai, elementariosios dalelės, ontologiniu požiūriu iš esmės nesiskiria nuo empirinio pažinimo objektų – makrokūnų.

Stebėtojiško materializmo, pozytivizmo, fenomenologijos ir kitos koncepcijos teigia, kad pažinimo objektas yra tiesiogiai duotas subjektui ir kad pažinimo procesas visada yra tolimas nuo objekto. Kantizmo, pragmatizmo bei kai kurios kitos koncepcijos tvirtina, jog objektas – subjekto vidinio turinio motyvacija.[1]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, VIII t. MELI institutas, Vilnius.