Reklama internete

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
 Crystal Clear action spellcheck.png  Šį straipsnį ar jo skyrių reikėtų peržiūrėti.
Būtina ištaisyti gramatines klaidas, patikrinti rašybą, skyrybą, stilių ir pan.
Ištaisę pastebėtas klaidas, ištrinkite šį pranešimą ir apie tai, jei norite, praneškite Tvarkos projekte.

Reklama internete, dar kitaip vadinama marketingu internete ar interneto reklama, tai marketingo ir reklamos forma, kuri pristato reklaminius pranešimus vartotojui internetu. Vartotojams internetinė reklama yra nepageidaujama bei blaško dėmesį, ji turi vos keletą privalumų, todėl vartotojai yra linkę į reklamų blokavimą, dėl įvairių priežasčių. 

Tai apima elektroninio pašto marketingą, paieškos marketingą, socialinių medijų marketingą, daug rodomųjų reklamų tipų (įskaitant tinklų banerių reklamas) ir mobiliąsias reklamas. Kaip ir kitos reklamos žiniasklaidoje, reklama internete dažnai apima tiek leidėją, kuris sujungia reklamą į savo interneto turinį, tiek ir reklamuotoją, kuris suteikia reklamoms šansą būti rodomoms leidėjo turinyje. Kiti potencialūs dalyviai yra reklamos agentūros, kurios padeda generuoti ir įdėti reklamos kopiją, reklamos serveris, kuris technologiškai pristato skelbimą, seka statistiką ir reklamos filialai, kurie daro nepriklausomą darbą reklamuotojui.

2011 metais, interneto reklamos pajamos JAV pralenkė kabelinės televizijos ir beveik viršijo tiesioginės televizijos pajamas. 2013 metais interneto reklamos pajamos JAV siekė 42,8 mlrd. dolerių, 17% daugiau, nei 2012 metais, kurių pajamos siekė 36,57 mlrd. dolerių. JAV interneto reklamos pajamos pasiekė rekordinį lygį – 20,1 mrld. dolerių per pirmąją 2013 metų pusę, 18% daugiau, nei per tą patį laikotarpį 2012 metais. Internetinė reklama yra plačiai naudojama beveik visuose pramonės sektoriuose.

Dauguma bendrų internetinių reklamų praktikų yra prieštaringos ir vis labiau reguliuojamos. Dabar reklamos pajamos negali adekvačiai pakeisti kitų leidėjų pajamų srautų. Mažėjant reklamų pajamoms, kaikuriuos leidėjus privedė prie turinio slėpimo už tam tikrus apmokestinimus.

Turinys

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pirmomis interneto atsiradimo dienomis, internetinė reklama buvo beveik uždrausta. Pavyzdžiui, du iš pirmųjų tinklų internete, ARPANET ir NSFNet, turėjo „priimtiną naudojimo politiką“, kuri draudė tinklą, kuris „buvo skirtas komercinei veiklai, pelno siekiančioms institucijoms“. NSFNet palaipsniui pradėjo savo komercijos draudimą 1991-aisiais.

El. paštas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pirmasis plačiai publikuotas internetinės reklamos pavyzdys buvo atliktas per elektroninį paštą. 1978 gegužės 3 dieną, marketingistas iš DEC ("Digital Equipment Corporation"), Gary Thuerk, išsiuntė elektroninį laišką daugumai ARPANET, Amerikos vakarų pakrantės, vartotojų, reklamuodamas naują DEC kompiuterio modelį. Nepaisant vyraujančiai priimtino naudojimo politikai, elektroninio pašto marketingas sparčiai išsiplėtė ir laikui bėgant, tapo žinomas kaip „šlamštas“.

Pirmasis žinomas didelio masto, nekomercinis šlamšto pranešimas buvo išsiųstas 1994 sausio 18 dieną, kurį išsiuntė Andrews universiteto sistemos administratorius. Jis siuntė tą patį religinį pranešimą visoms USENET naujienų grupėms. Po keturių mėnesių, Laurence Canter ir Martha Siegel, partneriai, advokatų kontoroje, skatino savo paslaugas USENET, pavadinimu „Žalios kortos loterija – galutinė?“ Canter ir Siegel Žalioji korta USENET šlamštas iškėlė internetinės reklamos profilį, platino susidomėjimą reklama per abu, USENET ir tradicinį elektroninį paštą.

Neperseniausiai šlamštas išsivystė į labiau pramoninę operaciją, kur šlamšto siuntėjai naudoja daugybę virusais apkrėstų kompiuterių, kad šlamštas būtų siunčiamas nuotoliniu būdu. 

Rodomi skelbimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Internetinis reklamos draudimas prasidėjo ankstyvaisiais 1990, kai puslapių savininkai siekė gauti papildomų pajamų, ir kad būtų remiamas jų turinys. Komercinė interneto paslauga ”The Prodigy” rodo antraštes ekrano apačioje, taip iškeldama Sears produkciją. Pirmasis paspaudžiamas tinklo skelbimas buvo parduotas Global Network Navigator, 1993 metais, Silicon Valley advokatų kontorai. 1994 metais, interneto reklamų draudimas tapo tipiniu, kai Hotwired, internetinis Wired Magazine komponentas, pardavė reklamines juostas AT&T ir kitoms kompanijoms. Pirmasis AT&T skelbimas HotWired turėjo 44% paspaudimų rodiklį ir vietoj to, kad nukreiptų paspaudėjus į AT&T puslapį, reklama nukreipė į 7 labiausiai pripažintų meno muziejų internetinį turą

Skelbimų paieška[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

GoTo.com (pervadintas į Overture 2001 metais ir įsigytas Yahoo! 2003 metais) sukūrė pirmąjį skelbimų paieškos raktažodžių aukcijoną 1998 metais. Google pradėjo savo „AdWords“ skelbimų paieškos programą 2000-aisiais ir pristatė kokybiškai paremtą rangų paskirstymą 2002-aisiais, kuris surūšiuoja skelbimų paiešką pagal siūlomą kainą ir ieškotojų tikimybę paspausti ant reklamų.

Naujausios tendencijos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Visai neseniai, kompanijos siekė prijungti savo reklamines žinutes prie redakcinio turinio arba vertingų paslaugų. Pavyzdžiui Red Bull‘s Red Bull Media House tiesiogiai transiliuoja Felix Baumgartner šuolį iš kosmoso, Coca-Cola internetinius žurnalus ir nemokamas Nike aplikacijas veiklos stebėjimui. Reklamuotojai taip pat apima socialines medijas ir mobiliąją reklamą; mobiliosios reklamos išlaidos, kiekvienais metais, nuo 2010 iki 2013, išaugo 90%.

Pristatymo būdai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Skaitmeninė reklama[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pavyzdžiui, rodyti reklamos featuring gėjų

Rodoma reklama perteikia savo pranešimą vizualiai naudojant tekstą, logotipus, animaciją, vaizdo klipus, fotografijas ir kitus paveikslėlius. Tokios reklamos reklamuotojai dažnai taikosi į vartotojus su tam tikrom priemonėm, kad padidintų reklamos efektingumą. Internetiniai reklamuotojai (dažniausiai per savo reklamos serverius) dažnai naudoja slapukus (cookies), kurie yra unikalūs identifikatoriai tam tikriem kompiuteriam. Jie nusprendžia, kokią reklamą rodyti tam tikram vartotojui. Slapukai gali susekti, ar naudotojas paliko puslapį nieko iš to puslapio nenusipirkęs, to pasekoje, reklamuotojas vėliau gali iš naujo taikytis į vartotoją su reklamomis iš to pačio puslapio.

Kai reklamuotojai surenka duomenis iš įvairių svetainių apie vartotojo prisijungimus, jie gali sukurti detalų profilį apie tai, kuo vartotojas domisi ir pateikti dar daugiau panašių reklamų. Toks duomenų kaupimas vadinamas elgesio nukreipimu. Reklamuotojai taip pat gali nukreipti savo auditoriją, naudodami kontekstą, kad pristatyti vaizdinius skelbimus, susijusius su tinklapio turiniu, kuriame atsiranda reklamos. Pakartotinis taikymas, elgesio taikymas ir kontekstinės reklamos visos yra pritaikytos padidinti reklamuotojo investicijų grąžą, arba IG, per atsitiktinius skelbimus.

Reklamuotojai taip pat gali pristatyti reklamas paremtas įtariama vartotojo geografija per geografinį taikymą. Vartotojo IP adresas komunikuoja su geografine informacija (minimaliai vartotojo šalį ar regioną). Geografinė informacija iš IP gali būti papildyta ir patobulinta su kitais proxies ar informacija, kad susiaurinti atstumą iki galimų vietų. Pavyzdžiui, su mobiliaisiais prietaisais, reklamuotojai kartais gali pasinaudoti mob. telefono GPS ryšiu arba netoliese esančių mobilių ryšių bokštais. Slapukai ir kiti nuolatiniai duomenys naudotojo prietaise gali padėti susiaurinti naudotojo lokaciją.

Tinklų reklama[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Web baneriai arba banerio skelbimai paprastai yra grafiniai skelbimai rodomi per web puslapį. Daugelis banerio skiria centrinio skelbimą serveryje.

Baneriai gali naudoti raiškiąją mediją, įtraukiant vaizdo, garso, animacijos, sagos formas, arba kitus interaktyvius elementus naudojant Java programėles, HTML5, Adome Flash ir kitas programas.

Karkasinė reklama (tradicinė reklama)[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Karkasinė reklama buvo pirmoji tinklo banerių forma. Tinklapių skelbėjai įtraukia karkasines reklamas, atidedant tam tikrą vietą tinklalapyje. Interactive Advertising Bureau's Ad Unit Guidelines perša standartizuotas pikselių dimensijas skelbimų rinkiniams.

Iškylančios reklamos/iškylantys langai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Iškylanti reklama tai reklama, atidaroma naujame lange, kuris iškyla ant lankytojo pradinio lango. Iškylantys langai taip pat dar gali atidaryti naują langą po pradiniu puslapiu. Tokios ir panašios reklamos dabar yra nerekomenduojamos tokių internetinių autoritetų kaip Google, kuri teigia „netoleruokite tokios veiklos“.

Plaukiojanti reklama[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Plaukiojanti reklama tai reklama, kuri priklauso raiškiąjai medijai. Ji pasirodo ant pageidauto puslapio turinio. Plaukiojančios reklamos, per laiką, gali išnykti ar tapti mažiau įkyriomis.

Išsiplėčiančios reklamos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Išsiplėčiančios reklamos yra raiškiosios medijos dalis, kuri keičia dimensijas ant iš anksto nustatytų sąlygų, tokių kaip, laiko, kurį lankytojas praleidžia tinklalapyje, lankytojo paspaudimas ant skelbimo, ar lankytojo pelės judinimas ant skelbimo. Išsiplėčiančios reklamos leidžia reklamuotojams sutalpinti daugiau informacijos į ribotą reklamos vietą.

Apgaulingi baneriai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Apgaulingas baneris, tai kai reklamos kopija imituoja kažkokį ekrano elementą, su kuriuo vartotojai dažnai susiduria, pavyzdžiui operacinės sistemos žinutė ar populiarios aplikacijos žinutė, tai daroma, kad paskatinti paspaudimus ant reklamos. Apgaulingi baneriai dažniausiai nepamini reklamuotojo pradiniame skelbime, taigi tai yra sukčiavimo forma. Apgaulingi baneriai dažnai pritraukia aukštesnį, nei vidutinį paspaudimų skaičių, bet apgauti naudotojai gali piktintis, kad reklamuotojas juos apgaudinėja.

Naujienų skelbimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Naujienų skelbimai, dar kitaip vadinami „remėjų istorijomis“, paprastai egzistuoja soc. medijose, kurios teikia pastovius informacijos atnaujinimus, reguliariuose formatuose (pvz. panašaus dydžio mažose dėžutėse su vienodu stiliumi). Šie skelbimai yra susipynę su nereklamuojamomis naujienomis, kurias skaito vartotojai. Tokie skelbimai gali būti betkokio turinio, tokie kaip, puslapio paremimas, fanų puslapis, programėlė ar produktas.

Keletas pvz.: „Facebook“ remėjų istorijos, „LinkedIn“ remiami atnaujinimai ir „Twitter“ remiami „Tweet‘ai“.

Šis reklamų rodymo formatas priklauso savo pačio kategorijai, nes ne taip, kaip apgaulingi baneriai, kurie yra išskiriami, naujienų skelbimų formatas puikiai dera prie neapmokamų naujienų atnaujinimų. Šis internetinės reklamos formatas surenka daug daugiau paspaudimų, nei tradicinė reklama.

Rodomos reklamos proceso apžvalga[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Procesas, kurio metu bus rodoma reklama internete, gali apimti daug šalių. Paprasčiausiai tariant, tinklapio leidėjas pasirenka ir pateikia skelbimus. Leidėjai, kurie tvarko jų pačių skelbimų departamentus, gali naudotis šiuo metodu.

Reklama internete tarnauja procesas - paprastas leidėjas atveju

Skelbimai gali būti užsakomi reklamos agentūrai, pagal sutartį su leidėju ir pateikti iš reklamos agentūros serverių.

Reklama internete tarnauja procesas, naudojant reklamos agentūra
Reklama internete tarnauja procesas, naudojant interneto siūlymas

Alternatyviai, reklamos vieta gali būti pasiūlyta parduoti į siūlymų rinką, naudojantis skelbimų mainais ir realaus laiko siūlymais. Tai įtraukia daug šalių, automatiškai sąveikaujant realiu laiku. Atsakyme į prašymą iš vartotojo naršyklės, leidėjo turinio serveris siunčia tinklalapio turinį į vartotojo naršyklę internetu. Puslapis dar neturi reklamų, bet turi nuorodas, kurios sujungia vartotojo naršyklę su leidėjo reklamos serveriu, kuris pageidauja, kad vietos, paliktos reklamoms, būtų užpildytos reklamomis. Informacija, kuri identifikuoja vartotoją, tokia kaip slapukai ir kad puslapis yra žiūrimas, yra persiųsta į leidėjo reklamos serverį.

Leidėjo reklamos serveris tada komunikuoja su pasiūlos platformos serveriu. Leidėjas siūlo parduoti skelbimo vietą, todėl jie yra laikomi tiekėjais. Pasiūlos platforma taip pat gauna vartotojo tapatybės informaciją, kuri yra nusiunčiama į duomenų valdymo platformą. Duomenų valdymo platformoje, vartotojo tapatybės informacija yra naudojama, kad apžvelgti demografinę informaciją, ankstesnius pirkimus, ir kitą informaciją, kuria yra susidomėję leidėjai.

Apskritai kalbant, yra trys duomenų gavimo tipai:

Pirma partija duomenų yra susijusi su duomenimis, kurie yra atkurti iš ryšių su klientais valdymo (CRM) platformų, papildomai į tinklalapį ir apmokėtų medijų turinį ar kryžminės plaftormos duomenis. Tai gali įtraukti duomenis iš kliento elgesio, veiksmų ar interesų.
Antra partija duomenų yra susijusi su statistikų sujungimu, kurios yra susijusios su slapukų poliais išoriniuose leidiniuose ir platformose. Duomenys yra suteikti tiesiai iš šaltinio (reklamuotojai, talpinami sprendimai socialinėms ar analitinėms platformoms). Taip pat yra įmanoma derėtis su tam tikru leidėju, kad būtų apsaugomi specifiniai duomenys ar auditorijos.
Trečia partija duomenų yra gaunama iš išorinių tiekėjų ir dažnai surinkta iš daugelio internetinių svetainių. Įmonės parduoda trečiosios partijos duomenis ir yra galimybė dalintis jais pasiskirstymo masyvus.

 Ši klientų informacija yra sujungta ir grąžinama pasiūlos platformai, kuri dabar gali supakuoti pasiūlymą reklamos vietai kartu su informacija apie vartotoją, kuris tai matys. Pasiūlos platforma siunčia tą pasiūlymą į reklamos mainus. 

Reklamos mainai įkelia pasiūlymą kainos siūlymams į pasiūlos platformą. Pasiūlos platformos veikia reklamų agentūrų vardu, jos parduoda reklamas, kurios reklamuoja prekių ženklus. Pasiūlos platformos tokiu būdu turi reklamų, kurios yra paruoštos rodymui ir ieško naudotojų, kurie jas peržiūrėtų. Siūlytojai gauna informaciją apie vartotoją, kuris yra pasiruošęs peržiūrėti skelbimą ir remiantis ta informacija, nusprendžia, kiek pinigų siūlyti už reklamos vietą. Remiantis Internet Advertising Bureau, pasiūlos platforma turi 10 milisekundžių atsakyti į pasiūlymą. Reklamos mainai išrenka laimėjusį kainos pasiūlymą ir informuoja abu polius.

Reklamos mainai perduoda nuorodą reklamai per pasiūlos platformą ir leidėjo reklamos serverį į vartotojo naršyklę, kuri tada prašo reklamos turinio iš reklamos agentūros serverio. Reklamos agentūra gali patvirtinti, kad reklama buvo pristatyta į naršyklę.

Tai yra supaprastinta, pagal IAB. Mainai gali bandyti iškrauti neparduotą (likusią) vietą žemomis kainomis per kitus mainus. Kaikurios agentūros palaiko pusiau ilgalaikius kainos pasiūlymus su reklamos mainais, jie gali būti ištirti prieš jiems išeinant į papildomą pasiūlos platformą. Procesas, skirtas mobiliosioms reklamoms, yra kitoks ir gali apimti mobiliojo ryšio operatorius ir mobiliosios įrangos gamintojus. 

Tarpinis skelbimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tarpinis skelbimas yra rodomas prieš vartotojui prisijungiant prie pageidaujamo turinio, kartais, kol vartotojas laukia, kol turinys užsikraus. Tarpiniai skelbimai yra trukdomojo marketingo forma.

Tekstiniai skelbimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tekstiniai skelbimai rodo hipernuorodas, paremtas tekstu. Reklamos, paremtos tekstu, gali atskirai rodyti pirminį tinklo turinį, arba jie gali būti įtvirtinti į hipernuorodos individualius žodžius ar frazes, kurie nukreips į reklamuotojo tinklalapius. Tekstiniai skelbimai taip pat gali būti pristatomi per elektroninį paštą ar tekstines žinutes. Tekstu paremtos reklamos veikia greičiau, nei grafinės reklamos ir reklamų blokavimo programinei įrangai gali būti sunkiau jas užblokuoti.

Paieškos sistemų rinkodara (SEM)[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Paieškos sistemų rinkodara arba SEM sukurta didinti puslapio matomumą paieškos rezultatų puslapiuose (SERPs). Paieškos sistemos suteikia remiamų rezultatų ir organinių (ne rėmėjų) rezultatų, pagrįstus interneto paieškos užklausa. Paieškos sistemos dažnai panaudoja vaizdinius ženklus diferencijuoti remiamų rezultatų nuo organinių rezultatų. Paieškos sistemų rinkodara apima visus reklamuotojo veiksmus padaryti svetainės sarašą pastebimesnį už vietinius raktažodžius. 

Paieškos sistemų optimizavimas (SEO)[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Paieškos sistemų optimizavimas arba SEO siekia pagerinti svetainės paieškos reitingą SERPs, didinant svetainės turinio aktualumą paieškos terminams. Paieškos sistemos reguliariai atnaujinti savo algoritmus bausti žemos kokybės svetaines, kurios bando išlošti savo reitingus, optimizuojant judantį taikinį reklamuotojams. Daugelis pardavėjų siūlo SEO paslaugas.

Rėmėjų paieška[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Rėmėjų paieška (taip pat vadinama rėmėjų nuorodomis, paieškos skelbimais arba mokama paieška) leidžia reklamuotojams bus įtrauktiems į rėmėjų rezultatus ieškant pasirinktais raktažodžiais. Skelbimų paieška dažnai parduodama per realaus laiko aukcionus, kai reklamuotojai siūlo kainą raktažodžiams. Be to, nustatant maksimalią kainą už raktažodį, pasiūlymai gali apimti laiko, kalbos, geografinius ir kitus apribojimus. Paieškos sistemos iš pradžių parduodamos aukščiausių pasiūlymų tvarka. Šiuolaikinės paieškos sistemos rango rėmėjų aukcione, remiantis pasiūlymo kaina, kartu tikimasi, paspaudimų rodiklio, raktažodžių tinkamumo ir svetainės kokybės.

Socialinės žiniasklaidos rinkodaros[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Socialinės žiniasklaidos rinkodara yra prekybos skatinimas atliekamas per socialinės žiniasklaidos svetaines. Daugelis kompanijų reklamuoja savo produktus skelbdami dažnus atnaujinimus ir teikdami specialius pasiūlymus per savo socialinės žiniasklaidos profilius.

Mobiliosios reklamos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Mobiliosios reklamos yra skelbimo kopija pristatyta per bevielius mobiliuosis įrenginius, tokius kaip išmanieji telefonai, telefonai, palaikantys interneto ryšį, ar planšetiniai kompiuteriai. Mobiliosisos reklamos gali būti statinės formos ar raiškiosios medijos vaizdo skelbimai, SMS (trumpųjų žinučių paslauga) ar MMS (vaizdo žinučių paslauga) skelbimai, mobiliosios paieškos skelbimai, skelbimai pagal mobiliųjų svetainių, arba skelbimai pagal mobiliąsias programas arba žaidimus (pavyzdžiui kaip tarpiniai skelbimai, „advergaming“, ar paraiškų rėmimas). Pramonės grupės, kaip antai „Mobile Marketing Association“ bandė standartizuoti mobiliųjų skelbimų rinkinių specifikacijas, panašiai į IAB bandymus dėl bendrų reklamų internete. 

Mobiliosios reklamos sparčiai auga dėl kelių priežasčių. Yra daugiau mobiliųjų įrenginių srytyje, pagerėjo ryšio greitis (kuris, be kita ko, leidžia skelbimams būti įteiktiems greitai dėl turtingesnių medijų), pažengė į priekį ekrano rezoliucijos, mobiliųjų leidėjai tampa labiau modernūs įtraukdami skelbimus ir vartotojai mobiliuosius įrenginius naudoja plačiau. Interaktyvių reklamų kontora prognozuoja tolesnį mobiliosios reklamos augimą su vietos žymėjimo pasisavinimu ir kitų technologinių funkcijų nepasiekiamumo ar tinkamumo asmeniniuose kompiuteriuose. 2014 metais liepos mėnesį „Facebook“ pranešė reklamos pajamas už birželio 2014 metų ketvirtį 2,68 milijardų dolerių, kurių 67 procentais daugiau nei 2013 metų antrąjį ketvirtį. Iš to, mobiliosios reklamos pajamos sudarė apie 62 procentus, kuris išaugo iš praėjusių metų 41 procento.

El. pašto reklama[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Elektroninio pašto reklama yra skelbimo kopija apimanti visą elektroninį paštą arba elektroninio pašto pranešimų dalis. Elektroninio pašto rinkodara gali būti nepageidaujama, tokiu atveju siuntėjas gali suteikti gavėjui galimybę atsisakyti būsimų laiškų, arba jis gali būti išsiųstas su gavėjo išankstiniu sutikimu (pasirinkti). 

Pokalbių reklama[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Skirtingai nei statistinių pranešimų, pokalbių reklama remiasi realaus laiko žinučių išsiuntimu vartotojams tam tikrose svetainėse. Tai daroma naudojant gyvų pokalbių programine įranga ar sekant programas įdiegtas tam tikrose interneto svetainėse su aptarnaujančiu personalu už svetainės, dažnai išsiunčiant skelbimus ant naršymo kelio aplink svetaines. Ištikrųjų tai yra elektroninio pašto reklamos poaibis, bet kitoks, dėl laiko tarpo. 

Internetinė klasifikuojama reklama[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Internetinė klasifikuojama reklama yra reklama, kuri paviešinta internete, konkrečių produktų ar paslaugų sąraše. Pavyzdžiai apima internetinius darbo skelbimų, internetinių nekilnojamojo turto aukcionų, automobilių aukcionų, interneto įmonių katalogų ir interneto aukcionu pagrįstus sąrašus. „Craigslist“ ir „eBay“ yra du garsūs tiekėjai internetiniame klasifikuojamame sąraše. 

„Adware“[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

„Adware“ yra programinė įranga, kuri, kartą įdiegta, automatiškai rodo reklamas naudotojo kompiuteryje. Skelbimai gali pasirodyti pačioje programinėje įrangoje, integruotus aplankytuose vartotojo tinklapiuose, ar iššokančiose languose/susitraukiančiuoe languose. „Adware“ įdiegta be vartotojo sutikimo ir yra kenkėjiškų programų tipas.

Partnerių marketingas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Partnerių marketingas atitinka, kai trečiųjų šalių reklamuotojai organizuoja potencialių klientų sukūrimą jiems. Trečiųjų šalių filialai gauna apmokėjimą, remiantis pardavimais ir jų skatinimais. Partnerių rinkodara sukuria srautą pasiūlymams iš partnerių tinklų ir kai norimas veiksmas yra atliekamas lankytojų, partneriai uždirba komisinius. Šie pageidaujami veiksmai gali būti elektroninio pašto pateikimas, paskambinimas, užpildymas internetinės formos arba internetinio užsakymo baigimo patvirtinimas.

Turinio rinkodara[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Turinio rinkodara yra bet kokia rikodara, kuri apima kūrimą ir žiniasklaidos dalijimąsi, ir leidybos turinį, siekiant įgyti ir išlaikyti klientus. Ši informacija gali būti pateikiama įvairiais formatais, įskaitant interneto dienoraščius, naujienas, video, spausdintas knygų, elektronines knygas, infografikus, socialinius tyrimus, „kaip vadovautis“ ir daugiau. 

Atsižvelgiant į tai, kad dauguma rinkodaros apima tam tikrą išleistą žiniasklaidos formą, tai yra beveik (nors ir ne visiškai) nereikalingas vadinti „turinio rinkodara“ ar niekaip kitaip, išskyrus tiesiog "rinkodara“. Yra, žinoma, ir kitų rinkodaros formų (asmeniška rinkodara, telefoninė rinkodara, žodinė rinkodara ir t.t.), kur etiketė yra labiau naudinga nustatant marketingo rūšį. Tačiau net jie įprastai tik pateikia turinį, kad jie pardavinėja informaciją, tokiu būdų, kuri skiriasi nuo tradicinio spausdinmo, radijo, televizijos, kino, elektroninio pašto ar internetinės žiniasklaidos.

Interneto rinkodaros platforma[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Interneto rinkodaros platforma (OMP) yra integruota internetinėje platformoje, kuri sujungia naudą iš imonių katalogų, vietos paieškų, optimizavimo paieškos sistemomos (SEO) įrankių, ryšių su klientais valdymo (CRM) komplekto ir turinio valdymo sistemos (TVS). „Ebay“ ir „Amazon“ yra naudojami kaip internetinė rinkodara ir logistikos valdymo platformos. "Facebook", "Twitter", "YouTube", "Pinterest", "LinkedIn"ir kitose socialinėse žiniasklaidose, mažmeninė interneto rinkodara, yra taip pat naudojama. Internetinės verslo rinkodaros platformos kaip „Marketo“, „Aprimo“, „MarketBright“ ir „Pardot“ buvo nupirktos didžiųjų IT kampanijų („Eloqua-Oracle“, „Neolane-Adobe“ ir „Unica-IBM“).

Skirtingai nuo televizijos rinkodaros, kurioje „Neilsen TV“ reitingai gali remtis peržiūrint rodiklius, interneto reklamuotojai neturi nepriklausomos grupės, kuri patikrintų žiūrėjimo reikalavimus, padarytus didelių interneto platformų. 

Kompensavimo metodai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Reklamuotojai ir leidėjai mokėjimų skaičiavimui naudoja plačias metodų sritis. 2012 metais reklamuotojai suskaičiavo 32% internetinių reklamų kainas už parodymą, 66% nuo kliento veiklos (pvz. mokestį už paspaudimą ant reklamos nuorodos ar mokestį už įsigijimą), ir 2% iš įspūdžio ir atlikimo būdų. 

CPM (kaina už tūkstantį)[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kaina už tūkstantį, dažnai sutrumpintai yra CPM, tai reiškia, kad reklamuotojai moka už kiekvieną tūkstantį savo parodytų reklamų ekrane, per kurias siunčia tam tikras žinutes potencialiems klientams. Internetiniame kontekste, skelbimų rodymai dažnai yra vadinami „įspūdžiai“. „Įspūdžio“ apibrėžimas tarp leidėjų skiriasi ir kai kurie „įspūdžiai“ negali būti kaltinami, nes jie neturi atstovauti naują ekspoziciją realiam klientui.

Reklamuotojai gali naudoti tokias technologijas kaip interneto blakės, patikrinti ar „įspūdis“ yra tikrai paskelbtas. Leidėjai naudoja įvairias technikas, siekiant padidinti puslapių peržiūras, pavyzdžiui, padalijant turinį per kelis puslapius, pakartotinai panaudoja kažkieno kito turinį, naudoja sensacingus pavadinimus ar paskelbia bulvarinio, seksualinio tipo turinį. 

CPM reklamos yra linkusios „įspūdžio sukčiavimui“ ir reklamuotojai, kurie nori lankytojų savo svetainėms negali rasti gero tarpinio užmokesčio, kurio nusipelnė už reklamos parodymą.  

CPC (kaina už paspaudimą)[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

CPC (kaina už paspaudimą) ar PPC (sumokėjimas už paspaudimą), reiškia, kad reklamuotojams sumoka pinigus kiekvieną kartą, kai vartotojas paspaudžia ant reklamos. CPC reklamos veika gerai, kai reklamuotojai nori klientų savo svetainėse, bet tai mažiau tikslus įvertinimas reklamuotojams, kurie ieško kaip kurti prekės žinomumą. Kasmet CPC rinkos dalis augo nuo jos įvedimo, užtemdydama CPM dominavimą, dviem trečdaliais visų reklamos internete kompensavimo būdų. 

Ne visi įrašyti paspaudimai yra vertingi reklamuotojams. „GoldSpot“ žiniasklaida pranešė, kad iki 

CPE (kaina už sukabinimą)[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kaina už „sukabinimą“, tai siekiama sekti ne tik skelbimų įkėlimą į puslapį (t.y. reklamos parodymas ekrane buvo atliktas), bet taip pat, kad žiūrovas iš tikrųjų pamatė ir / ar sąveikavo su skelbimu

CPV (kaina už peržiūrą)[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kaina už vaizdo reklamų peržiūras. Skaitmeninis vaizdo komitetas patvirtino abu „Google“ ir „TubeMogul“ šį standartizuotą CPV rodiklį į IABS (nteraktyvią reklamos kontorą) ir tai kaupia pastebimą pramonės paramos sumą. CPV yra pirminis etalonas naudojamas "YouTube" reklamos kampanijų, kaip "Google" "AdWords" platforma.

CPI (kaina už instaliavimą)[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

CPI kompensacijos metodas yra konkrečiai mobiliųjų programoms ir mobiliųjų reklamoms. CPI skelbimų kampanijų firmų ženklai yra apmokestinami fiksuotu kainos pasiūlymu tik tada kai programa yra jau įdiegta. 

Skelbimų vertė priskyrimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Marketinge „priskyrimas“ yra veiksmingumo matavimas konkretiems skelbimams vartotojų galutiniam sprendimui pirkti. Keli skelbimo parodymai vartotojui gali sukelti "paspaudimo ant skelbimo" ar kitą veiksmą. Vienas veiksmas gali sukelti pajamų apmokėjimą keliems skelbimų vietos pardavėjamas. 

Kita kompensacija pagrįsta veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

CPA (kaina už veiksmą ar mokestis už įsigijimą) arba PPP (sumokėjimas už atlikimą) skelbimai reiškia, kad reklamuotojas moka už vartotojų skaičių, kurie atlieka norimą veiksmą, pavyzdžiui, baigia pirkimą ar užpildo registracijos formą. Veikla grįsta kompensacija taip pat gali įtraukti pajamų pasidalijimą, kur leidėjai uždirba procentus iš reklamuotojo pelno kaip skelbimo rezultato. Veikla grįsta kompensacija nukreipia riziką iš nepavykusių reklamų į leidėjus. 

Pastovi kaina[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pastovios kainos kompensacija reiškia, kad reklamuotojai moka pastovią kainą už internetinių skelbimų pristatymą, paprastai per tam tikrą laikotarpį, nepriklausomai nuo skelbimo matomumo ar vartotojų reakcijos į jį. Vienas iš pavyzdžių yra CPD (kaina už parą) kai reklamuotojai moka pastovią kainą publikuoti skelbimą dienai nepriklausomai nuo įspūdžių patenkinimo ar paspaudimų ant skelbimo.

Internetinės reklamos privalumai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kaina[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Žemos elektroninio komunikavimo kainos sumažina reklamų rodomų internete kainas palyginti su ne internetiniais skelbimais. Reklama internete ir ypatingai socialinė media (žiniasklaida) suteikia žemas kainas reklamuotojams psudominant dideles pripažintas bendruomenes. Reklama internete siūlo didesnį pelną negu kitos žiniasklaidos priemonės.

Įsivertinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Reklamuotojai internete gali rinkti duomenis apie savo skelbimų efektyvumą, pavyzdžiui, potencialios auditorijos dydis arba faktinis auditorijos reagavimas, kaip lankytojos pasiekė jų reklamą, ar reklama padarė įtakos pardavimuose ir ar skelbimas iš tikrųjų pakrautas lankytojų peržiūromis. Tai padeda reklamuotojams internete su laiku pagerinti savo reklamas ir kampanijas.

Formatavimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Reklamuotojai turi daug būdų pristatyti savo reklaminius pranešimus, įskaitant galėjimą perteikti paveikslėlius, vaizdo, garso įrašus ir nuorodas. Skirtingai nuo daugelio ne internetinių skelbimų, reklama internete, taip pat gali būti interaktyvi. Pavyzdžiui, kai kurie skelbimai leidžia vartotojams įvesti užklausas arba leidžia vartotojams sekti reklamuotojus socialiniuose tinkluose. Interneto skelbimai gali net įtraukti žaidimus.

Nukreipimas (nusitaikymas)[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Leidėjai gali pasiūlyti reklamuotojams galimybę pasiekti pritaikomus ir siauros rinkos segmentus tikslinei reklamai. Reklama internete gali naudoti geografinį pritaikymą, rodyti atitinkamus skelbimus atsižvelgiant į naudotojo geografiją. Reklamuotojai gali pritaikyti kiekvieną atskirą skelbimą konkrečiam vartotojui remiantis vartotojo anketa iš ankstesnių pageidavimų. Reklamuotojai taip pat gali stebėti, ar lankytojas jau matė tam tikrą reklamą, siekiant sumažinti nepageidaujamą įkyrumą ir suteikti pakankamai laiko tarp tų pačių reklamų.

Apimtis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Reklama internete gali pasiekti beveik kiekvieną pasaulinę rinką, ir internetinė reklama daro įtaką ne internetiniams pardavimams.

Greitis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kai reklamos dizainas yra baigtas, reklama internete gali būti naudojama iškart. Internetinių reklamų skelbimui nereikia būti susietam su leidėjo publikacijos grafiku. Be to, interneto reklamuotojai gali modifikuoti ar pakeisti reklamos kopiją greičiau nei ne internetines kopijas.

Problemos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Saugumo Problemos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagal Jungtinių valstijų tyrimą, dabartinė internetinės reklamos būsena pažeidžia vartotojų saugumą ir privatumą.

Aklumas antraštėms[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tyrimai parodė, kad interneto vartotojai dažnai ignoruoja internetinių puslapių zonas, kurios galimai turi vaizdo reklamas (dar kitaip vadinamas kaip “aklumas antraštėms”) ir ši problema yra didesnė internetinėje aplinkoje, nei kitoje žiniasklaidos sferoje. Kita vertus tyrimai rodo, kad net tos reklamos, kurias vartotojai ignoruoja, gali nesąmoningai paveikti vartotoją.

Reklamuotojo apgavimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Yra daug būdų, kaip reklamuotojas gali permokėti už savo reklamą. Pavyzdžiui, paspaudimų apgaulė įvyksta, kai leidėjas ar trečia šalis paspaudžia (rankiniu ar automatiniu būdu) ant CPC (cost per click) reklamos be jokių ketinimų pirkti. Pavyzdžiui, paspaudimo apgaulė gali įvykti kai konkurentas paspaudžia ant reklamos, kad išeikvotų savo priešininko reklamai skirtą biudžetą, arba kai leidėjas bando užsidirbti daugiau pajamų.

Paspaudimų apgaulė itin siejasi su pornografijos puslapiais. 2011-ais metais, tam tikros apgaulingos pornografijos žiniatinkliai paleido daugybę paslėptų puslapių kiekvieno lankytojo kompiuteryje, priversdami lankytojų kompiuterius paspausti ant šimtų apmokamų nuorodų be lankytojo žinios.

Kaip ir su ne internetinėmis publikacijomis, internetinių publikacijų paspaudimų sukčiavimas gali pasireikšti, kai leidėjai pervertina reklamų parodymų skaičius. Siekiant kovoti su paspaudimų sukčiavimu, keletas leidybos ir reklamos pramonės asociacijos vysto būdus, kaip patikimai apskaičiuoti interneto perspaudas.

Technologiniai pokyčiai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nevienalyčiai klientai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kadangi vartotojai turi skirtingas operacines sistemas, naršykles ir kompiuterine technika (įskaitant mobiliuosius įrenginius ir skirtingus ekrano dydžius), interneto reklamos gali pasirodyti vartotojams skirtingai nuo to, kaip reklamuotojas numatė, arba skelbimai gali būti rodomi visiškai netinkamai. 2012 m "comScore tyrimas atskleidė, kad vidutiniškai 31% Reklamų nebuvo "in-view" (matomas), kai jos perteikiamos, t.y. jos niekada neturėjo galimybę būti pamatytos. Raiškiosios medijos reklamos sukuria dar daugiau suderinamumo problemų, nes kai kurie kūrėjai gali naudoti konkuruojančią (ir išskirtinę) programinę įrangą, siekiant perteikti skelbimus (žr pvz Palyginimas HTML 5 ir Flash).

Be to, reklamuotojams gali kilti teisinių problemų, jei teisiškai reikalaujama informacija nėra iš tikrųjų rodoma vartotojams, net jei tai gedimas yra dėl technologinio heterogeniškumo. Jungtinėse Amerikos Valstijuose, FPC(Federal Trade Commission - Fedaralinė Prekybos Komisija) išleido keletą gairių, nurodant, kad tai reklamuotojų atsakomybė užtikrinti, kad skelbimai būtų rodomi esant bet kokiems atskleisdimamss ar atsisakymamss, nepriklausomai nuo vartotojų naudojamų technologijų.

Reklamų blokavimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Reklamų blokavimas arba filtravimas, reiškia, kad reklamos nerodomos vartotojui, nes vartotojas naudoja technologiją neleidžiančia reklamai pasirodyti ekrane. Daugelis naršyklių automatiškai blokuoja nepageidaujamas išokančias reklamas. Kitos programinės įrangos arba naršyklės neturinčios reklamos blokotuojų (add-ons), taip pat gali blokuoti skelbimus, arba blokuoti elementus puslapyje, kurių elgesiui yra būdingų reklamos charekteristikų (pvz HTML automatinio grojimas tiek garsui tiek vaizdui). Maždaug 9% visų interneto puslapių peržiūrų ateina iš naršyklių su įdiegta reklamų blokavimo programinė įranga, ir kai kurie leidėjai turi 40% + savo lankytojų, kurie naudoja reklamos blokatorius.

Anti-nusitaikymo technolgijos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kai kurios interneto naršyklės siūlo privatumo režimus, kur vartotojai gali paslėpti informaciją apie save nuo leidėjų ir reklamuotojų. Be kitų padarinių, reklamuotojai negali naudoti slapukus norint pateikti tikslines reklamas privačioms naršyklėms. Dauguma pagrindinių naršyklių įtraukė Do Not Track (nesek) galimybes į savo naršyklių antraštes, tačiau nuostatai šiuo metu yra vykdomi tik pagal garbės sistemą.

Privatumo problemos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Leidėjų ir reklamtuojų surinkta inforamcija apie naudotojus sukėlė vartotojų susirūpinimą dėl jų privatumo. Šešiasdešimt procentų interneto vartotojų, jei jiems būtų suteikata galimybė, naudotų Do Not Track (nesek) technologiją, kad blokuotų visą informacijos rinkimą. Pagal Gallup (visokias analizes daranti kompanija) daugiau nei pusė visų "Google" ir "Facebook" vartotojų yra susirūpinę dėl savo privatumo naudojant "Google" ir "Facebook".

Dauguma vartotojų turi rezervacijas apie internetinį elgesio nukreipimą. Sekdami vartotojų internetinius veiksmus, reklamuotojai ganėtinai gerai sugeba suprasti vartotojus. Reklamuotojai dažnai naudoja tokią technologiją kaip tinklo klaidos ir iš naujo besikuriantys slapukai, kad maksimizuotų gebėjimą sekti vartotojus. Pagal 2011 apžvalgą, atliktą “Harris Interactive”, daugiau kaip pusė interneto vartotojų turėjo neigiamą įspūdį apie internetinio elgesio reklamavimą, ir keturiasdešimt procentų bijojo, kad jų asmenine identifikuojama informacija buvo pasidalinta su reklamuotojais be jų sutikimo. Vartotojai gali būti ypač neramūs dėl reklamuotojų, nusitaikančių į juos grindžiantis jautria informacija, tokia kaip finansinė ar sveikatos padėtis.

Reklamuotojų patikimumas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Sukčiai gali pasinaudoti vartotojų sunkumais, patikrinančiais internetinės asmenybės tapatumą, privedančiais prie machinacijų kaip „phishingas“ (kur apgaulingi elektroniniai laiškai atrodo identiškai laiškams nuo žinomos prekės ženklo savininko) ir pasitikėjimo schemos kaip Nigerijos “419” apgaulė. 2012-aisiais internetinių nusikaltimų nusiskundimų centras gavo 289 874 nusiskundimų, iš kurių nuostoliai sudėjus siekia virš puse milijardo dolerių, iš kurių dauguma nutiko dėl apgaulingų skelbimų.

Vartotojai taip pat susiduria su žalingos programinės įrangos pavojais, t.y. „malvertising“, kai žalinga programinė įranga siejama su internetine reklama. Cisco 2013 kasmetinis Saugumo Pranešimas atskleidė, kad 182 kartus labiau tikėtina, kad paspaudimas ant reklamų įdiegs virusą vartotojo kompiuteryje nei ieškant pornografijos internete. Pavyzdžiui, 2014 m. rugpjūčio mėnesį Yahoo reklaminis tinklas kaip pranešama pamatė atvejus tam tikro tipo “Cryptolocker” “ransomware” infekcijos. 

Elektroninis šlamštas (brukalai)[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pigus internetinės reklamos skleidimas daro įtaką elektroniniam šlamštui, ypač didelio masto brukalų siuntinėtojams. Gausių pastangų buvo imtasi kovai su brukalais, pradedant nuo juodųjų sąrašų iki reguliuojamųjų žymėjimų patenkinančių filtrus, bet dauguma tų bandymų turi nepalankius papildomus padarinius, tokius kaip klaidingas filtravimas.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]