Raseinių mūšis

Raseinių mūšis
Data 1941 m. birželio 23-27 d. Vieta Europa, Lietuvos TSR, Raseiniai Rezultatas Vokiečių kariuomenės pergalė
Konflikto šalys
Trečiasis Reichas	TSRS
Vadovai ir kariniai vadai
Erich Hoepner	Fiodoras Kuznecovas
Pajėgos
245	749
Nuostoliai
	704

Raseinių mūšis (rus. Расейняйское сражение) – II pasaulinio karo tankų mūšis įvykęs 1941 m. birželio 23-27 d. prie Raseinių tarp Trečiojo Reicho ir TSRS kariuomenių.

Mūšio eiga

KV 2 tipo tankas

T26 tipo tankas

Mūšio schema

Birželio 22 d. vokiečių divizijos tankai buvo pasidalinę į dvi grupes: vienai jų vadovavo baronas Erich von Seckendorf, kitai – pulkininkas Erhard Raus. Kai tankai artėjo prie Raseinių, už Eržvilko, pralėkusi nedidelį Paišlynio kaimelį, Rauso tankų grupę iš pamiškės apšaudė sovietai. Iki pat Raseinių vokiečiai buvo nuolat apšaudomi, tačiau miestą užėmė per 3 valandas ir toliau puolė link tiltų per Dubysą. Rauso grupė pasuko šiauriau, Šiluvos link, ketindama užimti tiltą ties Katauskiais-Kušeliške. Seckendorfo tankų grupė puolė ties Kybartėliais, vakare abu tiltai jau buvo užimti.

Birželio 23 d., 4 val. ryto nuo Tverų ir Užvenčio Rauso vadovaujamos tankus užpuolė 700 sovietų tankų. Tačiau dalis vokiečių tankų prasmuko pro sovietų puolimą, o bombonešiai sėkmingai naikino rusų tankus iš oro. Apie 18 val. vakaro 300 sovietų tankų pasuko Varnių, po to – Kražių link. Sovietų tankai visur ieškojo priešo tankų, tačiau nerado, ir tik apie 22 val. vakaro ties Kaltinėnais sovietų tankus apšaudė vokiečių artilerijos sviediniai. Vyko įnirtingos kautynės ir iš viso sovietų tankų būrio grįžo vos keturi tankai.

Tuo tarpu tą pačią dieną, ankstų birželio 23 d. rytą sovietų tankų divizija, vadovaujama Jegoro Soliankino, pasiekusi Dubysą ties Kybartėlių tiltu pradėjo Seckendorfo grupės puolimą. Vokiečiai palei upę išrikiavo maždaug šimtą tankų ir pasiruošė gynybai. Sunkieji sovietų tankai be vargo kirto upę ir lėtai ėmė kilti į priešingą krantą, nors į juos šaudė vokiečių artilerija. Užkilę, pasisuko ir sunaikino vokiečių prieštankinės artilerijos pozicijas miške. Tuomet vokiečiai metėsi į kontrataką, bet atsakomieji sovietų šūviai vieną po kito naikino vokiečių tankus, tad šie netrukus turėjo trauktis ir sovietai pradėjo artėti link Raseinių, tačiau iki Raseinių likus porai kilometrų sovietų tankai stabtelėjo, jiems ėmė trūkti šaudmenų ir kuro. Sovietai nesiryžo veržtis į miestą su pustuštėmis kuro talpomis. Laukdami kuro ir ruošdamiesi lemiamam puolimui, sovietų tankai susitelkė ir užsimaskavo miškeliuose ir javų laukuose, maždaug Gruzdiškių miestelio apylinkėse.

Tuo tarpu vokiečiai prie kelio, kuris šakojasi Šiluvos ir Kaulakių kryptimis skubiai surinko visą, po ranka pakliuvusią sunkiąją ir priešlėktuvinę artileriją ir parengė šaudymui. Birželio 23 d. popietę Soliankino tankai vėl pajudėjo Raseinių link, tačiau po vokiečių artilerijos apšaudymo apie 16 val. vakaro buvo priversti trauktis atgal.

Birželio 24 d. sovietų tankams buvo įsakyta trauktis už Ventos upės, į Latviją, tačiau pirmųjų karo dienų sumaištyje įsakymas jų taip ir nepasiekė. Birželio 25 d. rytą paaiškėjo, kad Soliankino vadovaujamos pajėgos buvo apsuptos ir divizijos vadai nusprendė iš dar išlikusių tankų suformuoti kelias smogiamąsias grupes ir jomis bandyti pralaužti apsupties žiedą. Viena Soliankino divizijos tankų grupė birželio 25 d., 6 val. ryto nesėkmingai bandė prasiveržti iš apsupties ties Šaukoto miesteliu. Tačiau pagrindinės pajėgos apie 4 val. ryto mėgino veržtis pro Vosiliškį.

Ties Vosiliškiu rusų tankai kiaurai pravažiuodavo vokiečių tankų eiles, o pastarieji apsisukdavo ir vydavosi priešą. Prisigretinę visai arti ir šaudydami sovietų tankams į šonus ir vikšrus iš maždaug 30 metrų atstumo, vokiečiai vieną po kito sustabdė maždaug 18 rusų tankų. Sovietų tankų likučiai buvo nublokšti į mišką Sokaičių kaimo apylinkėse. Jie dar kelis kartus kilo į atakas, tačiau vokiečiai juos apšaudė sunkiąja artilerija.

Birželio 25 d. rytą sovietai darsyk pabandė pralaužti vokiečių gynybą tarp Kaltinėnų ir Kražių, Pašilės miestelio apylinkėse, tačiau per atvirą lauką priešų link pasileidusius 130 sovietų tankų vokiečiai sušaudė sunkiųjų ir prieštankinių pabūklų ugnimi. Nors sovietams ir pavyko sunaikinti keliolika priešo patrankų, iki 15 val. jie prarado 84 tankus. Galiausiai vokiečiai patys ėmė supti į mišką pasitraukusius likusius rusų tankus, todėl Užvenčio link teprasiveržė apie 30 išlikusių sovietų tankų. Birželio 26 d. rytą vokiečiai įsiveržė į mišką, kuriame slėpėsi rusų tankai ir sunaikino paskutinius devynis sovietų tankus.

Nuorodos

• Didieji tankų mūšiai Lietuvoje (III): VIENIŠO SOVIETŲ GALIJOTO IŠŠŪKIS Archyvuota kopija 2014-12-03 iš Wayback Machine projekto.
• Raseiniai - didvyriškas KV ekipažas Archyvuota kopija 2016-03-04 iš Wayback Machine projekto.
• Operacija "Barbarosa" Lietuvoje. Tankų mūšis ties Raseiniais 1941 m. www.youtube.com

Literatūra

• Zaloga, Steven J., Jim Kinnear, and Peter Sarson (1995). KV-1 & 2 Heavy Tanks 1939–1945. Oxford: Osprey Publishing. ISBN 1-85532-496-2.
• Steven H Newton, 'Panzer Operations on the Eastern Front- The Memoirs of General Raus 1941-1945' (2003) Da Capo Press ISBN 0-306-81247-9
• David Glantz (1998), 'Stumbling Colossus - The Red Army on the Eve of World War', Kansas. ISBN 0-7006-0879-6
• David Glantz (2002), 'The Battle for Leningrad 1941-1944', Kansas. ISBN 0-7006-1208-4
• Christer Bergstrom, (2007) 'Barbarossa - The Air Battle: July–December 1941, Ian Allan Publishing.ISBN 1-85780-270-5