Rapsas

Kitos reikšmės – Rapsas (reikšmės).

Rapsas, sėjamasis rapsas (Brassica napus) – bastutinių (Brassicaceae) šeimos vertinga aliejinė kultūra.

Yra du porūšiai: žieminis ir vasarinis rapsas. Žieminis rapsas žydi anksti, gegužės viduryje, sodams žydint. Vasarinis rapsas, priklausomai nuo sėjos ir vegetacijos laiko, kuris gali tęstis 90–100 dienų, birželio-liepos mėnesiais.

Taikomoji reikšmė

Iš rapsų aliejaus gali būti gaminamas dyzelinas, kuras žemės ūkio mašinoms. Rapsai labai vertingi ir nektaro tiekėjai bitėms. Prof. J. Straigio duomenimis, žieminių rapsų sėklinio pasėlio vertė – 455 kg/ha nektaro, arba 142 kg/ha cukraus. Jo nuomone, žieminių rapsų hektaras gali sudaryti iki 20 šeimų pavasarinį medunešį. Rapsų produktyvumas labai priklauso nuo jų veislės, agrotechnikos, gamtinių sąlygų. Vasarinių rapsų produktyvumas šiek tiek mažesnis.

Medus sukamas tuojau pat, kai subręsta ir uždengiamas, nes greitai kristalizuojasi. Dėl šių savybių netinka bičių žiemos maistui. Medus balkšvos spalvos – tinka virškinamojo trakto ligų profilaktikai ir gydymui.

Auginimas ir priežiūra

Rapsų laukas

Žieminiai rapsai sėjami liepos pabaigoje-rugpjūčio pradžioje dirvoje po ankstyvųjų bulvių, mišinių žaliajam pašarui. Gali būti sėjami dviem būdais: plačiais ir siaurais tarpueiliais. Plačiais tarpueiliais (45–50 cm} sėjami blogesnėse dirvose. Sėklos norma – 4–5 kg/ha. Sėjami noraginėmis žolių-daržovių sėjamosiomis 2–3 cm gyliu. Sėjant siauraeiliu būdu, reikia 8–10 kg/ha sėklos.

Dirva turi būti gerai paruošta, nepiktžolėta, puri. Pagrindinė trąša rapsams – iki 60 t/ha mėšlo, priklausomai nuo priešsėlio. Kartu galima išberti 2–4 cnt/ha superfosfato, 1–2 cnt/ha kalio druskos, azoto trąšų. Jeigu dirva mažai tręšta mėšlu, trąšos išberiamos prieš sėją (100–150 kg/ha amonio salietros). Papildomai tręšiama anksti pavasarį. Rūgščias dirvas reikia rudenį kalkinti. Tik patręšti žieminiai rapsai gausiai žydi, išaugina daug sėklų ir žaliosios masės. Sėklų derlius imamas kombainais, kai pagelsta didesnė pusė rapsų ankštarų.

Rapsus puola įvairūs kenkėjai (spragės, kopūstinės muselės ir kt.), todėl tenka naudoti Insekticidus. Vežant bites į rapsų lauką, reikia suderinti su jų šeimininku, kada rapsai bus purškiami, nes kitaip bitės gali labai nukentėti.

Hibridai

Be žieminių ir vasarinių rapsų yra žinomas šios šeimos pašarinis augalas perko, kuris išaugintas žieminį rapsą sukryžminus su kinų kopūstu. Sėjami rugpjūčio viduryje. Sėklos norma 6–10 kg/ha. Agrotechnika ta pati kaip ir žieminių rapsų. Pradeda žydėti gegužės pradžioje, žydi apie 22 dienas. Nektaro produkcija – 155–330 kg/ha, medaus – 58–132 kg/ha.

Rapsais ir perko galėtų rimtai susidomėti ūkininkai bitininkai, nes iš rapsų nauda keleriopa: aliejus {maistui ir dyzelinui gaminti), sėkla, žaliasis pašaras gyvuliams ir pagaliau medus.

Produkcija

Rapso vaisius – ankštara

Tūkstančiai tonų (2008 m.)
Kanada	12642	Rusija	752
Kinija	12102	Rumunija	673
Indija	5834	JAV	655
Vokietija	5154	Vengrija	654
Prancūzija	4719	Danija	629
Ukraina	2872	Baltarusija	513
Lenkija	2105	Slovakija	424
Jungtinė Karalystė	1973	Iranas	390
Australija	1844	Pakistanas	390
Čekija	1048	Lietuva	330

Lietuvoje

Lietuvoje rapsai pradėti auginti prieš Antrąjį pasaulinį karą, tačiau ilgą laiką nebuvo paplitusi kultūra. Rapsai plačiau ėmė plisti tik nuo 1986 m. Iki 1990 m. daugiau auginti pašarams, vėliau ir aliejaus gamybai. Atkūrus Lietuvos valstybingumą, rapsų pasėlių plotai ėmė sparčiai augti. 1993 m. Lietuvoje auginta vos 5,2 tūkstančiai hektarų, o 2010 m. jau 260 tūkst. hektarų šios aliejinės kultūros. Rapsai geriausiai auga Vidurio Lietuvos žemumos dirvožemiuose. Kasmet bendras rapsų derlius siekia iki 0,5 mln. t. Vidutinis rapsų derlingumas viršija 3 tonas iš hektaro.