Raguviškių kapinynas
| Raguviškių kapinynas | |||
|---|---|---|---|
  Raguviškių kapinynas |
|||
| Koordinatės |
|
||
| Vieta | Kretingos rajono savivaldybė | ||
| Seniūnija | Žalgirio seniūnija | ||
| Plotas | 0,53 ha | ||
| Naudotas | X–XIII a. | ||
| Žvalgytas | 1948, 1992 | ||
| Tirtas | 1996 m. | ||
| Registro Nr. | 12316 /A64/ | ||
Raguviškių kapinynas (valstybės saugoma kultūros vertybė: unikalus kodas – 12316, senas registro kodas – A64, senas kultūros paminklų sąrašo Nr. IP2470A) – kapinynas Kretingos rajono savivaldybės teritorijoje, Raguviškių kaime (Žalgirio seniūnija), 0,85 km į šiaurę nuo kelio 2312 Kretinga–Raguviškiai–Budriai , 0,4 km į vakarus nuo Minijos dešiniojo kranto, N. Dariūtės gatvės dešinėje pusėje.
Kapinynas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Įrengtas Minijos slėnio terasos pakilumoje, esančioje kelio Raguviškiai-Rubuliai (Nijolės Dariūtės gatvės) dešinėje pusėje. Didesnioji pakilumos dalis sunaikinta kasant duobes bulviarūsiams, tranšėjas silosui ir runkeliams saugoti, statant sodybos pastatus. Išlikusios dalies pakraščiai apaugę medžiais ir krūmais. Kultūros vertybės anotacinio ženklo nėra. Teritorijos plotas 0,53 ha.
0,2 km į šiaurę yra Raguviškių II kapinynas–senosios kaimo kapinės, vadinamos Maro kapeliais, o 2 km į šiaurės rytus, kitapus Minijos stūkso Mišučių piliakalnis.
Tyrimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Šioje terasos pakilumoje nuo seno vykdant žemės judinimo darbus buvo randama archeologinių senienų, dalis kurių apie 1930 m. pateko į kunigo Konstantino Kuprio-Kuprevičiaus kolekciją.
1948 m. žvalgė Lietuvos mokslų akademijos Istorijos institutas (tyrimų vadovas Pranas Kulikauskas)[1], o 1992 m. teritorijos ribas nustatė Lietuvos kultūros paveldo mokslinio centro ir Valstybinio žemėtvarkos instituto ekspedicija (tyrimų vadovas Vilnius Morkūnas)[2].
1996 m. tyrinėjo Povilas Tebelškis (Kultūros paveldo centras). Ištirtas 70 m² plotas, kuriame rasta įkapių iš suardytų X–XIII a. kapų[3]. Dalis atsitiktinių radinių ir tyrimų metu aptikti radiniai saugomi Kretingos muziejuje.
1992 m. kapinynas paskelbtas naujai išaiškinamu istorijos ir kultūros paminklu (IP2470A), o 1996 m. įrašytas į kultūros vertybių registrą (A64)[4].
Manoma, kad kapinynas priklausė senovės kuršių bendruomenei, įsirengusiai Mišučių piliakalnį[5].
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Lietuvos TSR archeologijos atlasas, t. 3. Vilnius, 1977, p. 95, Nr. 581.
- ↑ Vilnius Morkūnas. 1992 m. Kretingos rajono žvalgomosios archeologinės ekspedicijos ataskaita. – Kultūros paveldo centro paveldosaugos biblioteka, f. 28, ap. 1, b. 17.
- ↑ Povilas Tebelškis. Raguviškių kapinyno žvalgomieji tyrinėjimai 1996 metais. – Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1996 ir 1997 metais. Vilnius, 1998, p. 224–225.
- ↑ Valstybės žinios. 1996, lapkričio 15, p. 25.
- ↑ Julius Kanarskas. Kartenos apylinkių proistorė. – Lietuvos lokaliniai tyrimai, t. 1 (2). (Vilnius, 2002/05), p. 207-209.