Povilas Tebelškis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Povilas Tebelškis
Gimė 1950 m. gegužės 23 d.
Subačius
Mirė 2003 m. kovo 3 d. (52 metai)
Vilnius
Veikla Lietuvos archeologas
Alma mater Vilniaus universitetas

Povilas Tebelškis (1950 m. gegužės 23 d. Subačius, Kupiškio rajonas2003 m. kovo 3 d. Vilnius) – Lietuvos archeologas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1968 m. baigė Subačiaus gyvenvietės vidurinę mokyklą, 1973 m. Vilniaus universiteto Istorijos fakultetą. Mokydamasis universitete šoko ir dainavo etnografiniame ansamblyje „Ratilio“.

19731981 m. Vilniaus miesto paminklų apsaugos inspekcijos istorikas-archeologas, 19811991 m. Mokslinės metodinės kultūros paminklų apsaugos tarybos pirmininko pavaduotojas, o Tarybą panaikinus ir įsteigus Lietuvos kultūros paveldo mokslinį centrą (nuo 1995 m. Kultūros paveldo centras) – pervestas dirbti į jo Ūkio ir ūkiskaitinių tyrimų skyrių. Nuo 1996 m. gegužės mėn. iki mirties dirbo Kultūros paveldo centro Archeologijos skyriuje.

Mokslinė veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Dar dirbdamas inspekcijoje vykdė archeologinius tyrinėjimus 29 įvairiuose Vilniaus senamiesčio objektuose, taip pat ir dabartinių Vyriausybės rūmų vietoje. Darbo Mokslinėje metodinėje taryboje metais tyrinėjo Kupiškio bei gretimo Panevėžio rajono archeologines vietas. Dirbdamas Kultūros paveldo centre vykdė žvalgomuosius archeologinius tyrimus daugiau nei šešiose dešimtyse vietų, tarp kurių daugiausia iki tyrinėjimų buvę neaiškūs objektai. Tokių tyrinėjimų metu nustatė nemažai archeologinių vietų, tokių kaip Degėsių piliakalnis, Kampinių piliakalnis, Papušių piliakalnis, Tiltagalių kapinynas, Linksmučių (Kurmaičių kapinynas). Jis tyrinėjo ir nemažai ardomų pilkapių, tarp jų Berčiūnų ir paties surastus Veliankos (Žingių) bei Purviniškių pilkapynus. Trejus metus vykdė archeologinius tyrimus Palėvenės vienuolyne, tyrė Noriūnų kapinyną ir kitas vietas. Jo tirti ir žvalgyti: Bryzgių piliakalnis, Bugailiškių piliakalnis, Degėsių piliakalnis, Klepų piliakalnis, Laistų piliakalnis, Misiūnų piliakalnis, Tetervinų piliakalnis, Viltrakių piliakalnis ir kiti kultūros paminklai.

Apie daugelį tyrinėtų objektų yra parašęs straipsnius leidiniuose „Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje“, „Mūsų kraštas“, „Baltų archeologija“, „Kultūros paminklai“.[1]

Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Ką slėpė Buivėnų plokštinis kapinynas. Komunizmo keliu (Kupiškis), 1984, vasario 2, (Nr. 15).
  • Buivėnų plokštinis kapinynas. Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1982 ir 1983 metais, Vilnius, 1984, p. 138–140.
  • Oniūnų kaimo lobis. Komunizmo keliu (Kupiškis), 1987, vasario 7.
  • Paminklai laukia archeologų. Vakarinės naujienos, 1987, liepos 30.
  • Tyrinėjimai Tiltagaliuose. Tėvynė (Panevėžys), 1989, liepos 22.
  • Berčiūnų pilkapiai. Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1988 ir 1989 metais, Vilnius, 1990, p. 68–71.
  • Kapams Berčiūnuose – 1500 metų. Tėvynė (Panevėžys), 1990, rugpjūčio 8, p. 3. 8.
  • Palėvenės, Kupiškio raj., vienuolyno teritorijos žvalgomieji archeologiniai tyrimai. Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1990 ir 1991 metais. D.2, Vilnius, 1992, p. 56–58.
  • Pėsčias klaidžiojau po Kupiškio apylinkes. Kupiškėnų mintys, 1994, gegužės 7.
  • Juozo Petrulio gyvenimo ir darbų keliais. Mūsų kraštas, 1994, Nr. 2(5), p. 140–143.
  • Ką byloja senkapiai. Kupiškėnų mintys, 1994, birželio 8.
  • Mirabelio senovinių gynybinių įtvirtinimų žvalgomieji archeologiniai tyrimai 1993 metais. Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1992 ir 1993 metais, Vilnius, 1994, p. 78–79.
  • Mirabelis. Kupiškėnų mintys, 1994, balandžio 23.
  • Mirabelio dvaras: padavimai ir tikrovė. Panevėžio rytas, 1994, balandžio 29, p. 5.
  • Noriūnų senkapių žvalgomieji tyrimai 1993 metais. Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1992 ir 1993 metais, Vilnius, 1994, p. 176–177.
  • Palėvenės vienuolyno teritorijos archeologiniai tyrimai 1993 metais. Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1992 ir 1993 metais, Vilnius, 1994, p. 215–217.
  • Palėvenės vienuolyno teritorijos archeologiniai tyrimai 1993 metais. Noriūnų senkapių žvalgomieji archeologiniai tyrimai 1993 metais. Panevėžio rytas, 1994, balandžio 15, 22.
  • Tyrinėjimų vasara: Atrasti du nauji paminklai. Tėvynė (Panevėžys), 1994, lapkričio 5.
  • Mirabelis: Padavimai ir tikrovė. Mūsųkraštas, 1995, Nr. 2 (7), p. 108–111.
  • Vilkų senkapiai ir Papušių piliakalnis – du nauji, jau ištirti archeologijos paminklai: tokie ekspedicijos rezultatai. Panevėžio balsas, 1995, sausio 6, p. 5.
  • Degučių kapinyno 1995 m. žvalgomieji archeologiniai tyrinėjimai. Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1994 ir 1995 metais, Vilnius, 1996, p. 132–134.
  • Gilbonių senkapių 1995 m. žvalgomieji archeologiniai tyrimai. Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1994 ir 1995 metais, Vilnius, 1996, p. 134.
  • Kampinių piliakalnio ir papėdės gyvenvietės 1994 m. žvalgomieji archeologiniai tyrimai. Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1994 ir 1995 metais, Vilnius, 1996, p. 60–61.
  • Kunigiškių (Pajevonio) piliakalnio papėdės gyvenvietės 1994 m. žvalgomieji archeologiniai tyrimai. Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1994 ir 1995 metais, Vilnius, 1996, p. 61–62.
  • Papušių piliakalnio 1994 m. žvalgomieji archeologiniai tyrimai. Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1994 ir 1995 metais, Vilnius, 1996, p. 62–63.
  • Vilkų (Tauginaičių) kapinyno 1994 m. žvalgomieji archeologiniai tyrimai. Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1994 ir 1995 metais, Vilnius, 1996, p. 135–137.
  • Iš seniausios kupiškėnų krašto praeities. Kupiškio kraštas, Vilnius, 1997, p. 13–35 (bendraautoris Vytautas Daugudis).
  • Baušiškių pilkapynas: Ką byloja archyviniai duomenys apie Baušiškių pilkapyną? Ar verta jį saugoti? Baltų archeologija, 1998, Nr. 1/2 (11/12), p. 51–53.
  • Bryzgių piliakalnio žvalgomieji tyrinėjimai 1996 metais. Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1996 ir 1997 metais, Vilnius, 1998, p. 107–108.
  • Kirvuką iškalė dar prieš Kristaus gimimą: septyniose Pasvalio rajono vietovėse praėjusią vasarą archeologai ieškojo mūsų protėvių pėdsakų. Panevėžio rytas, 1998, vasario 27, p. 4.
  • Naujos dvarvietės dujotiekio Ukmergė – Utena trasoje. Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1996 ir 1997 metais, Vilnius, 1998, p. 326–328.
  • Raguviškių kapinyno žvalgomieji tyrinėjimai 1996 metais. Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1996 ir 1997 metais, Vilnius, 1998, p. 224–225.
  • Tikslinama mokslinė vertė ir teritorija. Darbas (Pasvalys), 1998, kovo 14.
  • Žvalgomieji tyrinėjimai Pasvalio rajone 1997 metais. Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1996 ir 1997 metais, Vilnius, 1998, p. 109–111.
  • Žvalgomieji tyrinėjimai Norelių kapinyne 1997 metais. Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1996 ir 1997 metais, Vilnius, 1998, p. 225–227.
  • Gilbonių kapinynas – archeologijos tyrimai ir jų rezultatai. Tėvynė, 1999, gruodžio 15, p. 6.
  • Degėsių piliakalnio-kapinyno, vadinamo Lapakalniu, tyrinėjimai 1999 m. Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1998 ir 1999 metais, Vilnius, 2000, p. 124–127.
  • Piliakalnių tyrinėjimai Klaipėdos r. 1998 m. Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1998 ir 1999 metais, Vilnius, 2000, p. 127–131.
  • Veliankos (Žingių) pilkapyno tyrinėjimai 1998 m. Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1998 ir 1999 metais, Vilnius, 2000, p. 222–225.
  • Purviniškių pilkapyno, vadinamo Prancūzkapiais, tyrinėjimai 1999 m. Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1998 ir 1999 metais, Vilnius, 2000, p. 220–222.
  • Linksmėnų (Kurmaičių) kapinyno tyrinėjimai 1998 m. Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1998 ir 1999 metais, Vilnius, 2000, p. 290–291.
  • Gilbonių kapinyno tyrinėjimai 1999 m. Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1998 ir 1999 metais, Vilnius, 2000, p. 288–290.
  • Druskių senkapio tyrinėjimai 1998 m. Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1998 ir 1999 metais, Vilnius, 2000, p. 330–332.
  • Palėvenės vienuolyno arklidžių pastato tyrinėjimai 1998 m. Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1998 ir 1999 metais, Vilnius, 2000, p. 405. 47.
  • Telšių senojo miesto vietos tyrinėjimai 1998 m. Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1998 ir 1999 metais, Vilnius, 2000, p. 420–421 (bendraautoriai Bronius Dakanis, Arūnas Strazdas).
  • Gyvakarų kaime rastas akmens amžiaus kapas. Gimtinė, 2001, gegužės 1–31, Nr. 5, p. 3, 7.
  • Gyvakarų kaimo vėlyvojo neolito kapas. Kultūros paminklai, Vilnius, 2001, Nr. 8, p. 3–10.
  • Gyvakaruose – akmens amžiaus kapas. Kupiškėnų mintys, 2001, kovo 3, p. 6.
  • Radiniui gali būti per 4000 metų. Panevėžio rytas, 2001, kovo 28, p. 14, 18.
  • Archeologijos objektų, esančių IP ir LA sąrašuose, apskaita, kartografavimas, archeologijos žvalgomieji tyrimai. Lietuvos kultūros paveldo kartografiniai tyrimai: raida, būklė, perspektyva, Vilnius, 2001, p. 113–117.
  • Gyvakarų kapinynas. Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 2000 metais, Vilnius, 2002, p. 24–25.
  • Minčios pilkapynas. Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 2000 metais, Vilnius, 2002, p. 79–80.
  • Jutonių (Dubingių) pilkapis. Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 2000 metais, Vilnius, 2002, p. 80–81.
  • Veliankos (Žingių) pilkapynas. Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 2001 metais, Vilnius, 2002, p. 100–102.
  • Žvalgomieji archeologiniai tyrimai Šakių rajone. Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 2001 metais, Vilnius, 2002, p. 246–259.
  • Gyvakaruose vyras palaidotas prieš 3800 metų. Panevėžio rytas, 2002, rugpjūčio 22, p. 6.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]