Tuščiaviduris rūtenis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Corydalis cava
Apsauga: 2(V) – Pažeidžiama rūšis
Tuščiaviduris rūtenis (Corydalis cava)
Tuščiaviduris rūtenis (Corydalis cava)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Augalai
(Wikispecies-logo.svg Plantae)
Skyrius: Magnolijūnai
(Wikispecies-logo.svg Magnoliophyta)
Klasė: Magnolijainiai
(Wikispecies-logo.svg Magnoliopsida)
Poklasis: Vėdrynažiedžiai
(Wikispecies-logo.svg Ranunculidae)
Šeima: Žvirbliarūtiniai
(Wikispecies-logo.svg Fumariaceae)
Gentis: Rūtenis
(Wikispecies-logo.svg Corydalis)
Rūšis: Tuščiaviduris rūtenis
(Wikispecies-logo.svg Corydalis cava)
Binomas
Corydalis cava
(L.) Schweigg. & Körte

Tuščiaviduris rūtenis (lot. Corydalis cava, angl. Hollow root, Stagger weed, vok. Hohle Lerchensporn, Hohlknolliger Lerchensporn) – žvirbliarūtinių (Fumariaceae) šeimos rūtenių (Corydalis) genties augalas. Tai nykstanti rūšis, įrašyta į Latvijos, Baltarusijos ir Lietuvos raudonąsias knygas.

Paplitimas ir augavietės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Corydalis cava Sturm42.jpg

Natūraliai paplitęs Europoje, išskyrus šiaurės rytus ir pietinėje Skandinavijos dalyje. Lietuvoje žinomos radavietės vakarinėje ir pietinėje dalyse – Alytaus, Jurbarko, Kaišiadorių, Kauno, Klaipėdos, Radviliškio, Šakių, Tauragės, Vilkaviškio ir Vilniaus rajonuose.

Auga lapuočių (ąžuolų, skroblų) ir mišriuose miškuose, humusingose karbonatingose nerūgščiuose priemolio dirvožemiuose. Dažniau auga Tilio-Carpinetum, Querco-Carpinetum bendrijose. Aptinkamas mišku apaugusiuose upių slėniuose, raguvose. Augalai ryškūs miške pavasarį, vyrauja tarp žolių.

Biologija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tai daugiametis, žolinis, 15-30 cm aukščio pavasarinis efemeroidas, išaugantis iš tuščiavidurio stiebagumbio ir jame kaupiantis atsargas. Sėkloms subrendus, sunyksta antžeminė augalo dalis.

Žydi balandžio-gegužės mėnesiais. Žiedynas – raceminė kekė su 10-20 žiedų. Žiedai 2-3 cm ilgio, silpnai kvepiantys. Taurėlapiai du, po žydėjimo nukrenta. Vainiklapiai keturi, įvairių violetinės ir baltos spalvos atspalvių. Kuokeliai šeši, susijungę į tris poras. Vaisius – žalia dėžutė. Apdulkina bitės. Dauginasi sėklomis, kurios subręsta vasaros pradžioje. Sėklos apvalios, blizgančios, juodos spalvos. Jas išplatina skruzdėlės.

Porūšiai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Žinomi trys tuščiavidurio rūtenio porūšiai. Pateikiami lotyniški pavadinimai ir paplitimas:

  • Corydalis cava subsp. cava
  • Corydalis cava subsp. blanda (Schott) Nyman. Graikija, Albanija, Jugoslavija; kai kurie išskiria kaip atskirą rūšį Corydalis blanda
  • Corydalis cava subsp. marschalliana (Pallas) Chater. Rytinė ir Pietryčių Europa

Naudojimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Augalas auginamas kaip dekoratyvinis ir naudojamas vaistams medicinoje. Turi alkaloido bulbokapnino, kuris paralyžuoja raumenis. Jei vartojamas saikingai, nepakenkia.

Apsauga[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tuščiaviduris rūtenis įrašytas į saugomų augalų rūšių sąrašą 1962 m. Auga Vidzgirio botaniniame, Virbalgirio, Kamšos botaniniuose zoologiniuose draustiniuose, Jiesios kraštovaizdžio draustinyje, Nemuno kilpų regioniniame parke. Būtina augavietėse apriboti plynus kirtimus, mažinti šernų bandas, neleisti skinti rūtenių žiedynų. Nyksta dėl miško gaisrų, kertant miškus išdraskytų dirvožemių.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Commons-logo.svg

Vikiteka

  • Lietuvos raudonoji knyga. Red Data Book of Lithuania, Vilnius, 2007, 414 p.