Birutė Garbaravičienė
Birutė Garbaravičienė | |
---|---|
Gimė | 1958 m. rugsėjo 3 d. Kaunas |
Sutuoktinis (-ė) | Ramūnas Garbaravičius |
Vaikai | Jonas, Saulius |
Veikla | žurnalistė, redaktorė |
Alma mater | 1982 m. Vilniaus universitetas |
Birutė Bagdanskytė-Garbaravičienė (g. 1958 m. rugsėjo 3 d. Kaune) – Lietuvos filologė, žurnalistė, redaktorė, visuomenės veikėja.
Biografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]1965–1976 m. mokėsi Kauno 7-ojoje vidurinėje mokykloje. 1976–1982 m. Vilniaus universitete studijavo filologiją (lietuvių kalba ir literatūra). Nuo 1982 m. laikraščio „Kauno tiesa“ korektorė, stilistė, 1992–2002 m. dienraščio „Kauno diena“ korespondentė, kultūros ir meno priedo „Santaka“ žurnalistė. Rašė kultūros, religijos, išeivijos, mokslo, paveldo ir architektūros, socialinės politikos temomis.[1]
1999–2004 m. VDU Politikos mokslų ir diplomatijos instituto Žurnalistikos katedros viešosios komunikacijos magistrinės programos baigiamųjų darbų gynimo komisijos narė ir žurnalistinės praktikos vadovė. 2002–2010 m. mėnraščio „Akiračiai“ internetinės versijos redaktorė. 2003–2009 m. LTV laidos „Be pykčio“ redaktorė. 2003–2010 m. leidinio „Miesto IQ“ vyr. redaktorė. 2005 m. prezidento Valdo Adamkaus konsultantė. 2005–2012 m. Lietuvos istorinės prezidentūros Kaune vadovė. Nuo 2012 m. SC Baltic Media leidinių (žurnalai „IQ. The Economist“, „Intelligent Life“ ir kt.) redaktorių kolegijos pirmininkė.
Nuo 1992 m. Lietuvos žurnalistų sąjungos narė, LŽS Kauno apskrities skyriaus valdybos narė. Nuo 1996 m. viena iš Kauno „Santaros-Šviesos“ klubo steigėjų. 1999–2002 m. ALF Baltijos-Amerikos partnerystės programos ekspertų tarybos narė. 2001–2002 m. Skurdo monitoringo komisijos prie LR Prezidento ekspertų tarybos narė. VšĮ Prezidento Valdo Adamkaus biblioteka-muziejus valdybos narė. Česlavo Milošo gimtinės fondo vicedirektorė. Didžiosios aulos muzikos draugijos, Meno kūrėjų asociacijos narė.[2]
Įvertinimas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 1998 m. Vinco Kudirkos premija už publikacijas „Kauno dienos“ kultūros ir meno priede „Santaka“.
- 1999 m. Lietuvos katalikų bažnyčios kronikos labdaros ir paramos fondo premija už 1998 m. publikacijas „Kauno dienoje“.
- 2000 m. Lietuvos žurnalistų sąjungos konkurso „Tautos kultūra – atgimstančios valstybės siela, tradicijų atgaivinimas, moderniosios visuomenės prisikėlimas“ laureatė.
- 2008 m. Nyderlandų Karalystės apdovanojimas Oranja-Nassau ordino Karininko kryžius.
- 2015 m. Kauno miesto burmistro Jono Vileišio pasidabruotas medalis[neveikianti nuoroda] už nuopelnus žurnalistikai ir Kauno miesto garsinimą.
- 2018 m. 2-ojo laipsnio Santakos garbės ženklas už ypatingus nuopelnus Kaunui ir Lietuvai, uolų ir sąžiningą darbą ir visuomeninę veiklą.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Žurnalistikos enciklopedija. – Vilnius: Pradai, 1997. – 143 psl.
- ↑ Kas yra kas. Lietuvos moterys. – Kaunas: Neolitas, 2007. – 130 p.
Bibliografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Skurdo būklės Lietuvoje 2001 m. pranešimas / Algis Dobravolskas, Birutė Garbaravičienė, Boguslavas Gruževskis, Vanda Juknaitė-Baltrūnienė, Skirmantė Kondratienė, Arūnas Kučikas, Edmundas Pupinis, Balys Stankus, Guoda Steponavičienė, Birutė Vėsaitė, Rimas Zažeckis. – Vilnius: Efrata, 2001. – 53 p.: iliustr. – ISBN 9955-9352-9-4
- Pokalbiai be pykčio. – Vilnius: Versus aureus, 2013. – 182 p.: iliustr. + 1 vaizdo diskas (DVD). – ISBN 978-9955-34-403-2