Pranas Penkaitis
Pranas Penkaitis | |
---|---|
![]() | |
Gimė | 1877 m. sausio 15 d.![]() |
Mirė | 1931 m. gruodžio 19 d. (54 metai)![]() |
Veikla | Lietuvos dramaturgas, prozininkas, rašytojas, teisininkas |
Alma mater | Peterburgo universitetas |
![]() |
Pranas Penkaitis |
Pranas Penkaitis (1877 m. sausio 15 d. Daugėlaičiai, Kybartų valsčius, Rusijos imperija – 1931 m. gruodžio 19 d. Kaunas) – Lietuvos dramaturgas, prozininkas, rašytojas, teisininkas.
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1889 m. baigė Kybartų dviklasę mokyklą. 1893 m. išvyko į Rusiją, kur trumpai dirbo geležinkelių dirbtuvėse, o vėliau apie 20 metų – raštinėse. 1906 m. grįžo į Lietuvą. Savarankiškai mokydamasis 1908 m. Petrograde išlaikė brandos egzaminus, įstojo į Petrogrado universiteto teisės fakultetą.
Pirmojo pasaulinio karo metu lankė įvairias Lietuvos vietoves ir steigė Lietuvių draugijos nukentėjusiems dėl karo šelpti skyrius. Talkino draugijos reikalų vedėjui J. Tumui-Vaižgantui. Vėliau pasitraukė į Rusiją, 1916 m. išėjo iš draugijos.
1918 m. grįžo į Lietuvą. Tarnavo Lietuvos geležinkelių valdyboje, vėliau Lietuvos atstovybės sekretorius Berlyne, Švietimo ministerijos juriskonsultas. 1922-1923 m. išleido tris raštų tomus. Nuo 1924 m. Kauno apygardos teismo narys. Vėliau vertėsi advokatūra. 1927 m. išrinktas Lietuvių kalbos draugijos pirmininku. 1927 m. vienas iš lietuvių-estų draugijos steigėjų.
Kūryba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Rašė iš pradžių lenkų kalba. Nuo 1905 m. pradėjo bendradarbiauti „Vilniaus žiniose“, vėliau leidiniuose „Šaltinis“, „Vienybė“, „Viltis“, „Lietuvos žinios“, „Draugija“, „Vairas“, „Vaivorykštė“ ir kt. pasirašinėdamas slapyvardžiais Peregrinus, Pen-tis ir kt. Parašė ir literatūrinių kūrinių.[1]
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Lietuvos albumas. Janina Markevičaitė, Liudas Gira, Adomas Kliučinskis – Kaunas / Otto Elsner, Berlin, 1921 m.