Pragaištingasis morimas
| Pragaištingasis morimas | ||||||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
 Pragaištingasis morimas (Morimus funereus) | ||||||||||||||||||
| Apsaugos būklė | ||||||||||||||||||
 Pažeidžiami (IUCN 3.1), [1] | ||||||||||||||||||
| Mokslinė klasifikacija | ||||||||||||||||||
| ||||||||||||||||||
| Binomas | ||||||||||||||||||
| Morimus funereus Mulsant, 1863 |
Pragaištingasis morimas (Morimus funereus) – ūsuočių (Cerambycidae) šeimos vabalas, aptinkamas Europos pietinėje dalyje.
Išvaizda[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
20 – 38 mm ilgio. Juodas, tačiau apaugęs trumpais šviesiais plaukeliais, dėl ko vabalas atrodo kaip šviesiai pilkos spalvos. Ant antsparnių po dvi dideles juodas dėmes. Antenos iš 11 narelių, ilgos. Patinų antenos viršija kūno ilgį, patelių antenos siekia kūno ilgį arba trumpesnės.
Biologija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Lerva vystosi senų medžių, pagrinde buko, medienoje. Generacijos trukmė nuo 2 iki 4 metų.
Taksonomija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Kai kurie autoriai pragaištingojo morimo neišskiria į atskirą rūšį, o laiko Morimus asper porūšiu – Morimus asper funereus.
Paplitimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Aptinkamas Belgijoje, Čekijoje, Vokietijoje, Vengrijoje, Moldavijoje, Juodkalnijoje, Rumunijoje, Serbijoje, Slovakijoje ir Ukrainoje.
Apsauga[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1986 m. buvo įrašytas į Tarptautinę raudoną knygą kaip grėsmingai nykstanti (Endangered) rūšis. 1996 m. statusas pakeistas į pažeidžiamus (Vulnerable).[1]
Taip pat įrašytas į ES Buveinių Direktyvos II-ą priedą.[2]
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ 1,0 1,1 „IUCN Red List - Morimus funereus“. IUCN Red list. Nuoroda tikrinta 2012-03-24.[neveikianti nuoroda]
- ↑ „Tarybos direktyva dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos“ (PDF). Nuoroda tikrinta 2012-03-24.
