Pradinis lavinimas Lietuvoje

Pradinė mokykla – pradinio išsilavinimo, mokymo įstaiga; mokykla. Lietuvoje pradinė mokykla apima 1-4 klases. Pradinėse mokyklose taip pat gali veikti parengiamoji grupė. Po pradinės mokyklos seka visos kitos mokymosi įstaigos.

Lietuvoje šiuo metu vidurinės mokyklos skyla į gimnazijas ir progimnazijas. Patvirtinus Švietimo įstatymo pataisas, nebeliks pradinių mokyklų – iki aštuntos klasės vaikai mokysis progimnazijose, o paskui – gimnazijose arba profesinėse mokyklose.

Pirmosios pradinės mokyklos Lietuvoje

Jėzuitai buvo pagrindiniai ir patys aktyviausi Lietuvos švietėjai. Jėzuitai daugiausiai rūpinosi viduriniu ir aukštuoju mokslu, o pradiniu mokslu rūpinosi kiti vienuoliai ir parapijos. Tačiau uždarius Jėzuitų ordiną, mokykloms perimti įsteigta Tautinė Edukacinė komisija. Tautinė Edukacinė komisija pertvarkė mokyklų tinklą padalydama jį į apygardas. Vienuoliai pijorai, kitaip nei jėzuitai, kiekvienoje savo parapijoje steigdavo atskirą mokymosi programą, kuriose buvo daug dėmesio skiriama gamtos mokslams, gimtajai kalbai, matematikai ir istorijai.

Daug šaltinių teigia, kad pirmoji mokykla Vilniuje buvo įsteigta 1387 metais, prie Šv. Stanislovo katedros. Tačiau tiksli šios mokyklos veiklos pradžia nežinoma. Manoma, kad ji pradėjo veikti netrukus po katedros pastatymo. Šioje katedros mokykloje mokėsi vaikai iš viso Vilniaus miesto. Tada tai buvo pradžios mokykla. Joje dėstė bendrojo lavinimo dalykus: skaičiavimą, retoriką, dialektiką, muziką. Šios mokyklos mokinius mokė iš aukštesniųjų klasių mokyklos vadovėlių Katono Dionizijaus "Moralinių dvieilių" ir Elijaus Donato lotynų kalbos vadovėlio. 1522 metais, katedros mokykloje veikė trys klasės. Šioje mokykloje buvo mokama muzikos, todėl ji buvo laikoma muzikos mokyklų chorinio dainavimo Lietuvoje pradininke. Mokiniai buvo mokomi patarnauti Šv. Mišiose, giedoti, skambinti didžiuoju katedros varpu. Taip pat, manoma, kad šioje mokykloje buvo mokoma ir lietuvių kalba. Berniukai mokomi karo meno ir ginkluotės žinių.

Antroji mokykla pradėjo veikti XV amžiaus pradžioje Naujuosiuose Trakuose. 1469 metais atsiranda mokykla Varniuose. Vėlesniais laikais atsirado daugiau mokyklų. XVI a. pradžioje buvo žinomos Tauragės (1507 m.), Žiežmarių (1520 m .), Eišiškių (1524 m.), Joniškio (1530 m.). Dažniausiai šiose mokyklose studijavo Šventąjį Raštą ir lotynų kalbą.

1531 metais Vilniuje pradėjo veikti antroji pradinė mokykla prie Šv. Jono parapijinės bažnyčios. Lyginant su katedros mokykla, antroji Vilniaus mokykla turėjo didesnį pasisekimą.

Lietuviškos pradinės mokyklos užsienyje

Pirmosios lietuviškos mokyklos užsienyje įsikūrė XIX a. pabaigoje - XX a. pradžioje, daugiausia Jungtinėse Amerikos Valstijose. Pranciškonas vienuolis A. Zaicas buvo pirmasis lietuvis, 1888 metais įsteigęs lietuvišką mokyklą Pulaski miestelyje, Viskonsino valstijoje. Iki to laiko, lietuvius emigrantus mokydavo kiti, labiau raštingi lietuviai emigrantai. 1894 - 1907 m. JAV jau buvo įsteigta 10 lietuviškų parapijinių mokyklų, kuriose buvo mokoma lietuvių kalbos, skaityti, rašyti, tikybos. Vėliau buvo įsteigtos dvi aukštesniosios mergaičių mokyklos - akademijos ir dvi berniukų kolegijos. Taip pat M. Petrausko ir A. Pociaus įsteigtos lietuvių muzikos mokyklos. Dvidešimto amžiaus trečiame ir ketvirtame dešimtmetyje veikė JAV lietuvių organizacijų išlaikomos „Ateities žiedo“ mokyklos. 1919 m. Amerikoje buvo 30 lietuviškų mokyklų, o 1935 metais - 72.

Po Antrojo Pasaulinio karo lietuviškos mokyklos pradėtos steigti ir Vokietijoje bei Austrijoje. Jomis iš pradžių rūpinosi Lietuvių sąjunga Vokietijoje, vėliau tremtinių bendruomenės sudaryta Švietimo valdyba. 1945 - 1946 metais iš viso užsienyje buvo 112 lietuviškų pradinių mokyklų (4087 mokiniai, 327 mokytojai). Iki 1949 metų jų gretas papildė dar 79 lietuviškos pradinės mokyklos (3691 mokinys, 296 mokytojai).

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybe, Lietuvos Respublikos vyriausybė kartu su užsienio lietuvių bendruomene siekė stiprinti užsienio lietuvių ryšį su Lietuva. Rūpinosi lituanistiniu švietimu, skatino mokytis lietuvių kalbos, puoselėti lietuvybę. 32 - jose pasaulio šalyse veikė 177 lietuvių švietimo įstaigos, kurias sudarė 117 lituanistinių mokyklų, darželių, lietuvių kalbos ir etnokultūros fakultatyvų: Baltarusijoje įkurtos Pelesos vidurinė mokykla (1992) ir Rimdžiūnų vidurinė mokykla (1996). Rygoje įsteigtos Rygos lietuvių vidurinė mokykla (1991), Punsko Kovo 11‑osios bendrojo lavinimo licėjus (1956), Punsko S. Dariaus ir S. Girėno pagrindinė mokykla (1999), Seinų lietuvių Žiburio mokykla (2005), Vasario 16‑osios gimnazija ir Maskvos J. Baltrušaičio vidurinė mokykla nr. 1247 (1994).

Lietuvos Respublikos švietimo ministerija kartu su Tautinių mažumų ir išeivijos departamentu organizuoja užsienio lietuvių mokymą vidurinėje internatinėje mokykloje Vilniaus lietuvių namai. Vilniaus Ozo gimnazija organizuoja 10-12 klasių mokymą nuotoliniu būdu. Taip mokosi daugiau nei 200 mokinių ir Norvegijos, Airijos, Anglijos, Ispanijos, Belgijos, Gruzijos, Italijos ir kitų šalių. Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija koordinuoja 10 lietuviškų formaliojo ugdymo mokyklų užsienyje (4 iš jų – Lenkijoje, 2 – Baltarusijoje, po 1 – Latvijoje, Rusijoje, Vokietijoje ir Belgijoje). Jose iš viso mokosi apie 2000 mokinių, dirba 47 ministerijos išsiųsti mokytojai. Taip pat LR švietimo ministerija koordinuoja daugiau kaip 35 šalyse esamų lituanistinių mokyklų veiklą (apie 7000 mokinių).

Pradinis ugdymas

Pradinio ugdymo tikslas – padėti mokiniui pasirengti sėkmingai mokytis pagal pagrindinio ugdymo programą: išugdyti jo raštingumą, suteikti jam dorinės ir socialinės, kultūrinės brandos pradmenis.

Vaikų amžius: 7(6) –10 metų.

Mokymosi vieta - įvairaus tipo bendrojo ugdymo mokykla:

• mokykla-darželis,
• pradinė mokykla,
• pagrindinė mokykla,
• progimnazija,
• kita mokykla, kurioje yra vykdoma pradinio ugdymo programa.

Mokymosi trukmė ugdymo įstaigoje - 4 metai.

Vaikui yra privaloma pradėti ugdytis nuo 7 - erių metų (pagal pradinio ugdymo programą).

Jeigu vaikas yra brandus ir priešmokyklinio ugdymo grupę lankė nuo 5 metų, į 1 - ąją klasę jį galima leisti nuo 6 - erių metų (išimtini atvejai).

Mokomieji dalykai pradinėje mokykloje

1. Lietuvių kalba
2. Matematika
3. Pasaulio pažinimas
4. Meninis ugdymas
5. Muzika
6. Dorinis ugdymas
7. Kūno kultūra

Nuo antrosios klasės, pradinukai pradeda mokytis pirmosios užsienio kalbos (anglų, vokiečių ar prancūzų).

Ugdymo proceso organizavimas

Pagrindinė ugdymo proceso organizavimo forma ugdymo įstaigose – pamoka. Pirmoje klasėje pamokos trukmė - 35 min., o 2–4 klasėse – 45 min. Mokymasis gali trukti ilgiau (iki 1val. 30 min.), jeigu pasirenkamas kitas ugdymo organizavimo būdas. Mokykloje pradinukai mokosi 5 - ias dienas per savaitę. Pradinukams pamokos privalo prasidėti tarp 8val. ir 9val. ryto.

Mokymasis mokyklos patalpose (klasėse, sporto salėse) gali būti keičiamas į mokymąsi už jos ribų (parkai, muziejai).

Pažangos ir pasiekimų vertinimas

Pradinėse klasėse vertinama individuali vaiko pažanga. Pasiekimai dažniausiai aprašomi pateikiama trumpais komentarais, nurodant ir pažymint, kas vaikui pavyko, ką reikėtų tobulinti.

Pagrindiniai mokinių mokymosi pasiekimų ir pažangos vertinimo tikslai:

• Padėti mokytojui nustatyti, kokios yra mokinio mokymosi galimybes, nustatyti spragas, parinkti ugdymo turinį ir metodus, suteikti reikiamą mokymosi pagalbą mokiniui.
• Nustatyti mokinių pasiekimų lygį bei pažangą, išsiaiškinti kiekvieno mokinio stiprybes, ugdymosi poreikius.
• Apibendrinti, suformuoti ir apžvelgti atskiro mokymosi laikotarpio rezultatus (baigiant pusmetį, mokslo metus) ar baigus pagrindinio ir vidurinio ugdymo programą.
• Suteikti tėvams (globėjams, rūpintojams) informaciją apie vaiko mokymąsi, stiprinti ryšius tarp vaiko, tėvų (globėjų, rūpintojų) ir gimnazijos.
• Ugdymo įstaigai nusistatyti savo darbo kokybę, planuoti ugdymo turinį ir procesą, suteikti mokinių poreikius atitinkančią pagalbą, spręsti problemas ir priimti reikalingus sprendimus.

Nuotolinis mokymas(is)

Lietuvos pažangos strategijoje „Lietuva 2030“ rašoma, kad visose mokyklose yra privaloma sukurti tinkamą mokymosi aplinką, kuri padėtų ugdytis ateities visuomenės nariams. Kintant edukacinėms paradigmoms keičiasi ir mokymo ypatybės, didelis dėmesys skiriamas mokymuisi virtualioje aplinkoje. Jau 2005 - 2007 metais vienas iš uždavinių buvo įdiegti virtualiąsias mokymosi aplinkas, kurios leistų pasiekti kokybišką mokymosi procesą. Pradėjus integruoti VMA į švietimą, buvo atlikta tyrimai, kurie įvertino VMA taikymą. Vadovaujant prof. V. Dagienei buvo atliktas tyrimas „Atviras kodas švietime“. Šio tyrimo metu buvo nagrinėjamas Lietuvos mokyklose atvirų programų naudojimas. Išanalizavus svarbiausio atvirojo kodo VMA ypatybes nustatyta, kad virtuali mokymosi aplinka vis labiau įsitrauks į kasdieninį mokyklų gyvenimą.

Virtuali mokymosi aplinka (VMA) - tai programinė įranga kompiuterių tinklu teikiamam mokymosi procesui valdyti.

VMA atliekamos funkcijos:

• bendravimas ir bendradarbiavimas;
• vartotoju (mokinių, mokytojų, tėvų, kurso kūrėjų) registracija
• ugdymo turinio tvarkymas (kompiuterinių priemonių komplektas)
• užduotys (priemonės joms rengti ir atlikti)
• mokinių mokymasis ir pasiekimų stebėjimas
• aplinkos sąsajos keitimas
• informacijos apie naudojimąsi VMA teikimas - žinynas

Virtuali mokymosi aplinka sukurta tam, kad padėtų mokiniams mokytis, stebėti mokymosi procesą ir tobulinti jo turinį.