Pavasarinis pelėžirnis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Lathyrus vernus
Pavasarinis pelėžirnis (Lathyrus vernus)
Pavasarinis pelėžirnis (Lathyrus vernus)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Augalai
( Plantae)
Skyrius: Magnolijūnai
( Magnoliophyta)
Klasė: Magnolijainiai
( Magnoliopsida)
Poklasis: Erškėčiažiedžiai
( Rosidae)
Eilė: Pupiečiai
( Fabales)
Šeima: Pupiniai
( Fabaceae)
Pošeimis: Faboideae
( Faboideae)
Gentis: Pelėžirnis
( Lathyrus)
Rūšis: Pavasarinis pelėžirnis
( Lathyrus vernus)

Pavasarinis pelėžirnis (Lathyrus vernus) – pupinių (Fabaceae) šeimos, pelėžirnių (Lathyrus) genties augalas.

Daugiametis, 20-50 cm aukščio žolinis augalas. Šakniastiebis trumpas, storas, gumbuotas. Stiebas stačias, kartais šakotas. Lapai poromis plunksniški, sudaryti iš 2-3 porų lapelių, jų lapkočiai latakiški, prielapiai stamboki, su smailiaviršūne skiaute. Žiedynai - ilgakotės retos kekės iš 3-8 palinkusių žiedų. Taurelė varpiška, trumpa, su nevienodo ilgio danteliais ir įžambiai nukirstu vamzdeliu. Vainikėlis gana didelis, 1,3-2 cm ilgio, iš pradžių raudonai ar mėlynai violetinis, vėliau mėlynas, o į žydėjimo pabaigą žalsvai melsvas. Vaisius - įstriža, plokščia, 3-5 cm ilgio ir 0,5-0,7 cm pločio ruda ankštis su 8-12 sėklų. Sėkloms prinokus, ankštis sprogsta ir išsvaido sėklas.

Žydi balandžio - gegužės mėn. Dažnas visoje Lietuvoje. Auga pavieniui arba nedideliais sąžalynais ūksmėtuose lapuočių ir mišriuose miškuose, krūmuose, daugiausia vidutinio drėgnumo kalkinguose priemolio dirvožemiuose. Medingas, turintis alkaloidų. Žolę noriai ėda galvijai. Perspektyvus kaip dekoratyvinis augalas. Šaknyse yra gumbeliai su oro azotą fiksuojančiomis bakterijomis, be to, jos sudaro ir mikorizę.

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pavasarį žydintys augalai, Živilė Lazdauskaitė, Vilnius, Mokslas, 1985, 42 psl.