Povilas Jegorovas
 |
Šiam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau nuorodų į patikimus šaltinius. Informacija Vikipedijoje turi būti patikrinama. Paieškokite patikimų šaltinių ir paremkite straipsnio medžiagą išnašomis į šaltinius. |
 |
Šį biografinį straipsnį reikėtų sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus. Kviečiame prisidėti prie Vikipedijos. Peržiūrėkite straipsnio struktūrą, formatavimą, išnašų naudojimą, enciklopedinį stilių ir t. t. |
| Povilas Jegorovas | |
|---|---|
| |
| Gimė | 1955 m. kovo 11 d. Jauniškiai, Utenos rajonas |
| Sutuoktinis (-ė) | Lilija Jegorovienė |
| Vaikai | Neringa Žukauskienė |
| Veikla | teisininkas, Lietuvos esperantininkų sąjungos pirmininkas |
| Alma mater | Vilniaus universitetas (1978 m.) |
Povilas Jegorovas (g. 1955 m. kovo 11 d. Jauniškiai, Utenos rajonas) – teisininkas, advokatas, esperantininkas.
Biografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Vaikystė, mokykla, studijos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Povilas Jegorovas gimė 1955 m. kovo 11 d. Utenos rajone, Jauniškių kaime, valstiečių Kazio Kunigėlio (1910–1986) ir Marijos Jegorovos (1916–1967) šeimoje. Šeimoje dar augo brolis ir dvi seserys.
P. Jegorovas 1962–1964 m. lankė Utenos rajono Jauniškių pradinę mokyklą, 1964–1968 m. mokėsi Molėtų rajono Suginčių vidurinėje mokykloje, 1968–1973 m. Molėtų vidurinėje internatinėje mokykloje. Vidurinę mokyklą baigė aukso medaliu.
1973–1978 m. studijavo Vilniaus universiteto Teisės fakultete, apgynė diplominį darbą „Universaliosios esperantininkų asociacijos (UEA) tarptautinis teisinis statusas“ ir su pagyrimu baigęs studijas įgijo teisininko specialybę.
Profesinė veikla
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Nuo 1978 m. P. Jegorovas dirba Kaune, praktikuoja įvairiuose Kauno advokatų kontorose. 1978–1991 m. Lietuvos advokatų kolegijos narys, Kauno juridinės konsultacijos advokatas. 1988–1991 m. – Kauno advokatų kontoros vedėjo pavaduotojas. 1987–1995 m. – Lietuvos advokatų kolegijos prezidiumo narys ir Lietuvos advokatų tarybos narys.
1995–1999 m. ir nuo 2008 m. – turi savo privačią kontorą[1].
Šeima
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Tėvas – Kazys Kunigėlis (1910–1986), motina – Marija Jegorova (1916–1967), žmona – Lilija Jegorovienė (1955) yra dantų technikė, duktė – Neringa Žukauskienė (1980) – advokatė, anūkė – Vasarė Žukauskaitė (2007)[2].
Nuo 1978 m. gyvena Kaune.
Moka lietuvių, esperanto, rusų, anglų kalbas.
Esperantinė veikla
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]P. Jegorovas yra esperantininkas (nuo 1970 m.[3]). Lietuvos esperantininkų sąjungos valdybos pirmininkas (nuo 1993 m.), Pasaulinės esperantininkų sąjungos (Universala Esperanto-Asocio (UEA)) individualius narys (nuo 1978 m.), Pasaulinės esperantininkų sąjungos (UEA) vyriausiasis įgaliotinis Lietuvoje (nuo 1993 m.)[4], Pasaulinės esperantininkų sąjungos komiteto narys (nuo 1989 m.)[5].
1974–1987 m. buvo leidinių „Horizonto de Soveta Litovio“ (Tarybų Lietuvos horizontas) ir „Litovio Hodiaŭ“ (Lietuva šiandien) sudarytojas ir redakcinės kolegijos narys.
P. Jegorovo iniciatyva ir pastangomis 1988 m. atkurta 1919–1940 m. veikusi Lietuvos esperantininkų sąjunga.
P. Jegorovas pasiekė, kad 2005 m. Vilniuje būtų organizuotas 90-asis Pasaulinis esperantininkų kongresas, buvo šio kongreso organizacinio komiteto pirmininkas[6].
2008 m. – Vilniuje organizavo pirmąjį Pasaulinį esperantininkų žurnalistų kongresą, buvo šio kongreso organizacinio komiteto pirmininkas[7].
Jis yra 65-ojo Tarptautinio SAT (Sennacieca Asocio Tutmonda) esperantininkų kongreso Kaune (1992 m.), 4-ojo NITOBE simpoziumo (tema – Kalbiniai-politiniai Europos sąjungos plėtros aspektai) Vilniuje (2005 m.) organizatorius[8].
P. Jegorovo iniciatyva ir pastangomis 1991 m. buvo atkurtas 1918–1940 m. leistas Lietuvos esperantininkų sąjungos žurnalas esperanto kalba „Litova stelo“ (Lietuvos žvaigždė), kurio įkūrėjas ir pirmasis redaktorius buvo prelatas Aleksandras Dambrauskas (Adomas Jakštas). buvo redakcinės kolegijos narys (1991–2005 m.).
Į esperanto kalbą išvertė A. Urbono, K. Trečiakausko knygą „Neliksi vienišas“ (Por la homo, 1988 m.).
2003 m. kartu su Aloyzu Urbonu parašė ir išleido knygą „Esu Esperanto eilinis“.
2000–2010 metais jo iniciatyva, jam koordinuojant ir organizuojant Lietuvoje įvairiose prestižinėse leidyklose buvo išleista per 100 fundamentalių knygų lietuvių ir esperanto kalbomis tarptautinės kalbos mokymo, esperantininkų veiklos istorijos, interlingvistikos, esperantologijos tematika, pažintinių knygų apie Lietuvą ir pan. (leidyklos „Alma littera“, „Baltos lankos“, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, „Ryto varpas“, Pasaulio lietuvių centras ir kt.).
Bibliografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Por la homo / A. Urbonas, K. Trečiakauskas: [tradukis Povilas Jegorovas]. – Vilnius : Mintis, 1988. – 115, [2] p. – ISBN 5-417-00230-5
- Esu Esperanto eilinis = Mi estas soldato de Esperanto: apybraižos / Aloyzas Urbonas, Povilas Jegorovas. – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. – 175 p.: iliustr. – ISBN 5-420-01528-5
Įvertinimas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 1987 m. Lietuvos draugystės ir kultūrinių ryšių su užsienio šalimis draugijos garbės raštas.
- 1993 m. Tarptautinė draugystės ir geros valios draugija (JAV) suteikė tarptautinio ambasadoriaus garbės vardą.
- 1999 m. ir 2005 m. Lietuvos kultūros ministerijos Padėkos raštai – už nuopelnus garsinant Lietuvos vardą ir Lietuvos kultūrą (tarptautiniuose kongresuose, konferencijose, Lietuvos esperantininkų žurnale Litova stelo ir kt. leidiniuose) Lietuvos esperantininkų sąjungos 80-ųjų metinių proga.
- 2005 m. Lietuvos Respublikos Seimo, Švietimo ir mokslo ministerijos, Vilniaus ir Kauno merų, Kauno apskrities viršininko padėkos raštai.
- 2005 m. Lietuvos advokatų Tarybos padėkos raštas.
- 2005 m. suteiktas Pasaulio esperantininko garbės titulas[9].
- 2008 m. tarptautinė Spegulo (Veidrodis) premija.
- 2014 m. Kauno miesto III laipsnio Santakos garbės ženklas[10].
- 2016 m. Užsienio reikalų ministro Padėkos raštas už ilgametį ir nuoseklų darbą populiarinant esperanto kalbą.
- 2017 m. Aukščiausias Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos apdovanojimas Garbės ženklas Nešk savo šviesą ir tikėk[11].
- 2018 m. Pasaulinės esperantininkų sąjungos padėka už ištikimą ir nepertraukiamą narystę šioje organizacijoje 40 metų.
- 2019 m. Lietuvos Advokatų Tarybos padėkos raštas 40-ies metų buvimo Lietuvos Advokatūroje proga.
- 2019 m. LR Seimo nario Povilo URBŠIO padėkos raštas už sėkmingą 55-ųjų Baltijos esperantininkų dienų organizavimą[12].
- 2020 m. Gabrielės Petkevičaitės-Bitės medalis „Tarnaukite Lietuvai“ už savanorystės kultūros sklaidą Lietuvoje[13].
- 2022 m. Pasaulinės esperantininkų sąjungos diplomas už ilgametę iškilią veiklą Lietuvos esperantininkų sąjūdyje ir ypač už Baltijos esperantininkų dienų organizavimą.[14]
- 2023 m. Advokato Garbės ženklas už ypatingus nuopelnus Lietuvos Advokatūrai ir Advokatų bendruomenei. [15]
- 2025 m. Kauno miesto mero padėka už ilgametį ir nuoseklų darbą populiarinant esperanto kalbą, nuopelnus visuomeninėje veikloje ir Kauno miesto vardo garsinimą [16].
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Infolex
- ↑ Halina Gorecka, Aleksander Korĵenkov. Nia diligenta kolegaro: Biografioj de 200 eminentaj esperantistoj. – Kaliningrado: Sezonoj; Kaunas: Litova Esperanto-Asocio, 2018. – 320 p. – ISBN 978-609-95087-6-4
- ↑ Babiloniečių nuodėmes išperka esperantininkai Archyvuota kopija 2015-04-03 iš Wayback Machine projekto. (Kristina Sakaitė, Utenos žinios, 2008 m. gruodžio 20 d.)
- ↑ Jarlibro 1993 / Universala Esperanto-Asocio, 1993 – ISSN 0075-3491
- ↑ Jarlibro 2014 / Universala Esperanto-Asocio, 2014 – ISSN 0075-3491
- ↑ 90-a Universala Kongreso de Esperanto, Vilno 23-30 Julio 2005. Kongresa libro / Universala Esperanto–Asocio, 2005 – ISSN 0083-3851
- ↑ Tutmonda Kongreso de Esperantistoj-Ĵurnalistoj. Vilno 26-30 majo 2008. Kongresa libro / Universala Esperanto–Asocio, 2005 – ISBN 978-9955-03-474-2
- ↑ Pasaulinio esperantininkų žurnalistų kongresas Vilniuje Archyvuota kopija 2015-04-03 iš Wayback Machine projekto. (Algimantas Piliponis, Mokslas ir gyvenimas, Nr 7, 2008 m.)
- ↑ Povilas Jegorovas – 2005 metų pasaulio esperantininkas Archyvuota kopija 2015-04-03 iš Wayback Machine projekto. (Mokslinė elektroninė biblioteka)
- ↑ Nusipelniusiems kauniečiams – Santakos garbės ženklai Archyvuota kopija 2015-04-03 iš Wayback Machine projekto. (Iveta Skliutaitė, LRytas.lt, 2014-03-10)
- ↑ Įteikti trys aukščiausi Kultūros ministerijos apdovanojimai Archyvuota kopija 2018-09-24 iš Wayback Machine projekto. (Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, 2017-12-14)
- ↑ Dankfolioj de parlamentano al BET-organizantoj (Litova Esperanto-Asocio)
- ↑ Gabrielės Petkevičaitės-Bitės medalio „Tarnaukite Lietuvai“ kandidatų vertinimo komisijos pranešimas: pagerbti Lietuvos šviesuoliai (Lietuvos Respublikos Seimas, 2020-10-06)
- ↑ 12 diplomoj pri Elstara Agado aljuĝitaj en Montrealo (La Ondo de Esperanto, 2022-08-16)
- ↑ Garbės ženklų registras (Lietuvos advokatūra)
- ↑ Kauno miesto savivaldybės mero 2025 m. vasario 28 d. potvarkis Nr. M-1-174