Povilas Jegorovas

Šio straipsnio ar jo dalies neutralumas yra ginčytinas. Prašome žiūrėti diskusiją (papildomos informacijos gali būti istorijoje).

Šiam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau nuorodų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai įrašydami tinkamas išnašas ar nuorodas į patikimus šaltinius.

Šis biografinis straipsnis parašytas kaip CV. Jei galite, pakoreguokite straipsnį, kad tiktų enciklopedijai. Tik tada bus galima ištrinti šį pranešimą.

Šį puslapį ar jo dalį reikia sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus – per daug išsiplėsta ne apie straipsnio objektą, apskritai parašytas kaip CV - visų pirmininkavimų, dalyvimų ir t. t. minėti nereikia, užtenka svarbiausius Jei galite, sutvarkykite.

Povilas Jegorovas
Gimė	1955 m. kovo 11 d. Jauniškiai, Utenos rajonas
Sutuoktinis (-ė)	Lilija Jegorovienė
Vaikai	Neringa Žukauskienė
Veikla	teisininkas, Lietuvos esperantininkų sąjungos pirmininkas
Alma mater	Vilniaus universitetas (1978 m.)

Povilas Jegorovas (g. 1955 m. kovo 11 d. Jauniškiai, Utenos rajonas) – teisininkas, advokatas, esperantininkas.

Biografija

Vaikystė, mokykla, studijos

Povilas Jegorovas gimė 1955 m. kovo 11 d. Utenos rajone, Jauniškių kaime, valstiečių Kazio Kunigėlio (1910–1986) ir Marijos Jegorovos (1916–1967) šeimoje. Šeimoje dar augo brolis ir dvi seserys.

P. Jegorovas 1962–1964 m. lankė Utenos rajono Jauniškių pradinę mokyklą, 1964–1968 m. mokėsi Molėtų rajono Suginčių vidurinėje mokykloje, 1968–1973 m. Molėtų vidurinėje internatinėje mokykloje. Vidurinę mokyklą baigė aukso medaliu.

1973–1978 m. studijavo Vilniaus universiteto Teisės fakultete, apgynė diplominį darbą „Universaliosios esperantininkų asociacijos (UEA) tarptautinis teisinis statusas“ ir su pagyrimu baigęs studijas įgijo teisininko specialybę.

Profesinė veikla

Nuo 1978 m. P. Jegorovas dirba Kaune, praktikuoja įvairiuose Kauno advokatų kontorose. 1978–1991 m. Lietuvos advokatų kolegijos narys, Kauno juridinės konsultacijos advokatas. 1988–1991 m. – Kauno advokatų kontoros vedėjo pavaduotojas. 1987–1995 m. – Lietuvos advokatų kolegijos prezidiumo narys ir Lietuvos advokatų tarybos narys.

1995–1999 m. ir nuo 2008 m. – turi savo privačią kontorą.

Šeima

Tėvas – Kazys Kunigėlis (1910–1986), motina – Marija Jegorova (1916–1967), žmona – Lilija Jegorovienė (1955) yra dantų technikė, duktė – Neringa Žukauskienė (1980) – advokatė, anūkė – Vasarė Žukauskaitė (2007).

Nuo 1978 m. gyvena Kaune.

Moka lietuvių, esperanto, rusų, anglų kalbas.

Esperantinė veikla

P. Jegorovas yra esperantininkas (nuo 1970 m.). Lietuvos esperantininkų sąjungos valdybos pirmininkas (nuo 1993 m.), Pasaulinės esperantininkų sąjungos (Universala Esperanto-Asocio (UEA)) individualius narys (nuo 1978 m.), Pasaulinės esperantininkų sąjungos (UEA) vyriausiasis įgaliotinis Lietuvoje (nuo 1993 m.), Pasaulinės esperantininkų sąjungos komiteto narys (nuo 1989 m.).

P. Jegorovo vadovaujama Lietuvos esperantininkų sąjunga susilaukė tarptautinio pripažinimo. 2003 metais Lietuvos esperantininkų sąjunga buvo pripažinta kaip geriausiai veikianti nacionalinė esperantininkų organizacija pasauliniu mastu ir jai buvo įteiktas Trofeo Fyne tarptautinis apdovanojimas. 1995 metais Lietuvos esperantininkų sąjungai buvo paskirta tarptautinė premija Cigno (Gulbė), o 1997 m. tarptautinio fondo Grabowski premija.

1974–1990 m. P. Jegorovas bendradarbiavo tarybiniu laikotarpiu nelegaliuose esperantininkų leidiniuose „Aktuale“, „Kurte“, legaliuose „Informa bulteno de ASE“, „La Ondo de Esperanto“, „Horizonto de Soveta Litovio“, „Litovio hodiaŭ“, organizavo beveik visų nelegalių tuometinėje Tarybų Sąjungoje leistų savilaidos („samizdatinių“) periodinių leidinių esperanto kalba spausdinimą Lietuvoje.

1974–1987 m. buvo leidinių „Horizonto de Soveta Litovio“ (Tarybų Lietuvos horizontas) ir „Litovio Hodiaŭ“ (Lietuva šiandien) sudarytojas ir redakcinės kolegijos narys.

Veikla esperantininkų organizacijose:

• Mecenatinės L. Zamenhofo draugijos (Nyderlandai) narys (nuo 1994 m.)

• Vilniaus jaunimo esperantininkų klubo Juneco pirmininkas (1974–1976 m.)
• Neformalaus, neoficialaus ir nelegalaus TSRS jaunimo esperantininkų sąjūdžio (SEJM – Sovetia Esperantista Junulara Movado) sekretorius (1975–1979 m.)
• Tarybinių esperantininkų asociacijos Lietuvos skyriaus valdybos pirmininko pirmasis pavaduotojas (1979–1988 m.)
• Tarybinių esperantininkų asociacijos (Asocio de sovetiaj esperantistoj – ASE) valdybos narys (1983–1988 m.)
• Lietuvos esperantininkų sąjungos (LES) valdybos pirmininko pirmasis pavaduotojas (1988–1993 m.)
• Pasaulinės esperantininkų sąjungos (UEA), turinčios konsultacinį statusą prie UNESCO, valdybos narys (1995–1998 m.)
• Tarptautinio L. Zamenhofo fondo (Lenkija) komiteto narys, 2006–2010 m. to paties fondo valdybos narys (1996–1999 m.)
• Tarptautinės teisininkų esperantininkų asociacijos (Esperanta Jura Asocio – EJA) valdybos narys (1996–2002 m.)
• UEA rinkiminės komisijos narys (2002–2005 m.)

P. Jegorovas, dirbdamas LES valdybos pirmininko pirmuoju pavaduotoju, o vėliau ir pirmininku, ženkliai suaktyvino sąjungos veiklą. Jis inicijavo ir pats nuveikė darbų, kurie yra svarbūs ne tik Lietuvos, bet ir pasaulio esperantininkų sąjūdžiui.

P. Jegorovo iniciatyva ir pastangomis 1988 m. atkurta 1919–1940 m. veikusi Lietuvos esperantininkų sąjunga.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1991 m. perdavė Lietuvos esperantininkų sąjungai naudotis neribotam laikui istorinį pastatą Kaune (L. Zamenhofo g. 5), kuriame gyveno L. Zamenhofo uošvis Kauno verslininkas ir pirmasis esperantininkų sąjūdžio mecenatas Aleksandras Zilbernikas. Šiame pastate įsikūrė Lietuvos esperantininkų namai – Lietuvos esperantininkų sąjungos (LES) būstinė, literatūros esperanto kalba biblioteka, esperanto kalbos mokymo centras, susirinkimų ir posėdžių kambariai, turizmo agentūra, svečių kambariai.

Lietuvos esperantininkų sąjunga tapo Pasaulinės esperantininkų sąjungos (UEA) kolektyvine nare (1989 m.), įsteigtas Lietuvos esperantininkų sąjungos Vilniaus skyrius (1999 m.).

1996–2008 m. P. Jegorovo suorganizavo Pasaulinės esperantininkų sąjungos prezidentų prof. Lee Chong-Yeong (Pietų Korėja), prof. Renato Corsetti (Italija), generalinio direktoriaus Osmo Buller (Suomija) susitikimus su Lietuvos Respublikos prezidentais Algirdu Brazausku ir Valdu Adamkumi, Seimo pirmininkais Česlovu Juršėnu ir Artūru Paulausku ir kitais aukštais Lietuvos pareigūnais.

P. Jegorovas pasiekė, kad 2005 m. Vilniuje būtų organizuotas 90-asis Pasaulinis esperantininkų kongresas, buvo šio kongreso organizacinio komiteto pirmininkas.

2008 m. – Vilniuje organizavo pirmąjį Pasaulinį esperantininkų žurnalistų kongresą, buvo šio kongreso organizacinio komiteto pirmininkas.

Jis yra 65-ojo Tarptautinio SAT (Sennacieca Asocio Tutmonda) esperantininkų kongreso Kaune (1992 m.), 4-ojo NITOBE simpoziumo (tema – Kalbiniai-politiniai Europos sąjungos plėtros aspektai) Vilniuje (2005 m.) organizatorius.

P. Jegorovas yra šių tradicinių Baltijos esperantininkų dienų Lietuvoje organizatorius, kurios įvyko: 1983 m. Noreikiškėse, 1986 m. Smalininkuose, 1989 m. Noreikiškėse, 1995 m. Girionyse, 1998 m. Veisiejuose, 2001 m. Noreikiškėse, 2004 m. Birštone, 2007 m. Šiauliuose, 2010 m. Visagine, 2013 m. Utenoje, 2016 m. Birštone, 2019 m. Panevėžyje, 2022 m. Klaipėdoje. Šiuose renginiuose paprastai dalyvauja 200–500 asmenų iš 20–30 pasaulio šalių.

Jis taip pat organizavo arba dalyvavo organizuojant ir kitus tarptautinius bei nacionalinius esperantininkų renginius:

• 8-ąją Tarptautinę esperantininkų medicinos konferenciją (Kaunas, 1991 m.),
• Tarptautinę konferenciją esperanto kalbos mokymo metodikos klausimais (Kaunas, 1994 m.),
• 2-ąjį Europos esperantininkų forumą (Kaunas, 1995 m.),
• 11-ąjį Tarptautinį ekumeninį esperantininkų kongresą (Kaunas, 1995 m.),
• 57-ąjį Tarptautinį esperantininkų katalikų kongresą (Kretinga, 2004 m.),
• 38-ąją Tarptautinę mokytojų esperantininkų konferenciją (Kaunas, 2005 m.),
• 71-ąjį Tarptautinį aklųjų esperantininkų kongresą (Vilnius, 2005 m.), 36-ąjį Vaikų esperantininkų kongresėlį (Vilnius, 2005 m.) ir kt.

P. Jegorovo pastangomis buvo įamžintas esperanto kalbos kūrėjo atminimas Lietuvoje:

• Atidengtas paminklinis akmuo Liudvikui Zamenhofui Veisiejuose (1987 m.)
• Pastatytas ir atidengtas paminklas Liudvikui Zamenhofui Veisiejuose (1998)
• Vilniaus gatvė pavadinta Liudviko Zamenhofo vardu (2005 m.)
• Išleistos septynios biografinės knygos lietuvių kalba apie L. Zamenhofą.

P. Jegorovas nuosekliai ir kryptingai dirba organizuojant esperanto kalbos mokymą, jos populiarinimą. Pažymėtini šie darbai, kuriuos jis sumanė ir pasiekė, kad jie būtų įvykdyti:

• 2000–2005 m. esperanto kalbos kursai su dėstytojais iš užsienio (Slovakijos, Lenkijos, Bulgarijos, Brazilijos, Australijos). Juos baigė per 5000 žmonių.
• 2017 m. rugpjūčio 9 d. Lenkijos institutas Vilniuje kartu su Lietuvos nacionaline UNESCO komisija ir Lietuvos esperantininkų sąjunga Vilniuje atidarė parodą „Zamenhof. Esperanto kalbos kūrėjas“, skirtą 100-osioms Liudviko Zamenhofo mirties metinėms. Po Vilniaus, paroda keliauja po kitus Lietuvos miestus.
• Nuo 2018 m. pabaigos internetinėje svetainėje Mano kraštas reguliariai skelbiami straipsniai apie Lietuvos esperantininkų veiklą. 2020 m. sausio mėn. svetainėje atidarytas puslapis, skirtas esperanto tematikai. Jame yra skelbiama informacija apie esperantininkų veiklą Lietuvoje ir pasaulyje. Šiame puslapyje jau daugiau kaip 180 esperantininkų pasidalino savo prisiminimais apie dalyvavimą esperanto judėjime, mintimis apie šią dirbtinę tarptautinę kalbą, jos privalumus ir perspektyvas. Paskelbtas esperanto kalbos savarankiško mokymosi kursas (40 pamokų).
• 2023 12 06 pasirašyta bendradarbiavimo sutartis tarp Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) ir Lietuvos esperantininkų sąjungos. Sutarties tikslas – puoselėti esperanto kalbos paveldo bei ideologijos išsaugojimą, stiprinti kalbos politiką rengiant ir tobulinant studijų programas, paskaitas, organizuojant studentų praktikas bei toliau kartu vystyti tarptautinius renginius ir projektus.

P. Jegorovas nuo 1978 m. dalyvauja pasauliniuose esperantininkų kongresuose, kuriuos organizuoja UEA. Jie vyksta kasmet, išskyrus pasaulinių karų laikotarpius, įvairiose pasaulio šalyse nuo 1905 m. P. Jegorovas dalyvavo kongresuose, kurie įvyko šiais metais: 1978–1979 m., 1982–1983 m., 1987–1989 m., 1991 m., 1994–2009 m., 2011–2012 m., 2015–2016 m., 2018 m.

P. Jegorovo iniciatyva ir pastangomis 1991 m. buvo atkurtas 1918–1940 m. leistas Lietuvos esperantininkų sąjungos žurnalas esperanto kalba „Litova stelo“ (Lietuvos žvaigždė), kurio įkūrėjas ir pirmasis redaktorius buvo prelatas Aleksandras Dambrauskas (Adomas Jakštas). buvo redakcinės kolegijos narys (1991–2005 m.).

Į esperanto kalbą išvertė A. Urbono, K. Trečiakausko knygą „Neliksi vienišas“ (Por la homo, 1988 m.).

2003 m. kartu su Aloyzu Urbonu parašė ir išleido knygą „Esu Esperanto eilinis“.

2000–2010 metais jo iniciatyva, jam koordinuojant ir organizuojant Lietuvoje įvairiose prestižinėse leidyklose buvo išleista per 100 fundamentalių knygų lietuvių ir esperanto kalbomis tarptautinės kalbos mokymo, esperantininkų veiklos istorijos, interlingvistikos, esperantologijos tematika, pažintinių knygų apie Lietuvą ir pan. (leidyklos „Alma littera“, „Baltos lankos“, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, „Ryto varpas“, Pasaulio lietuvių centras ir kt.).

P. Jegorovas yra daugiau nei 3000 straipsnių Lietuvos ir užsienio spaudoje esperantininkų veiklos temomis autorius, dažnas svečias radijo ir televizijos laidų apie esperanto dalyvis, skaito paskaitas apie esperanto kalbą ir esperantininkų veiklą.

Bibliografija

• Por la homo / A. Urbonas, K. Trečiakauskas: [tradukis Povilas Jegorovas]. – Vilnius : Mintis, 1988.  – 115, [2] p. – ISBN 5-417-00230-5
• Esu Esperanto eilinis = Mi estas soldato de Esperanto: apybraižos / Aloyzas Urbonas, Povilas Jegorovas. – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. – 175 p.: iliustr. – ISBN 5-420-01528-5

Įvertinimas

• 1987 m. Lietuvos draugystės ir kultūrinių ryšių su užsienio šalimis draugijos garbės raštas.
• 1993 m. Tarptautinė draugystės ir geros valios draugija (JAV) suteikė tarptautinio ambasadoriaus garbės vardą.
• 1999 m. ir 2005 m. Lietuvos kultūros ministerijos Padėkos raštai – už nuopelnus garsinant Lietuvos vardą ir Lietuvos kultūrą (tarptautiniuose kongresuose, konferencijose, Lietuvos esperantininkų žurnale Litova stelo ir kt. leidiniuose) Lietuvos esperantininkų sąjungos 80-ųjų metinių proga.
• 2005 m. Lietuvos Respublikos Seimo, Švietimo ir mokslo ministerijos, Vilniaus ir Kauno merų, Kauno apskrities viršininko padėkos raštai.
• 2005 m. Lietuvos advokatų Tarybos padėkos raštas.
• 2005 m. suteiktas Pasaulio esperantininko garbės titulas.
• 2008 m. tarptautinė Spegulo (Veidrodis) premija.
• 2014 m. Kauno miesto III laipsnio Santakos garbės ženklas.
• 2016 m. Užsienio reikalų ministro Padėkos raštas už ilgametį ir nuoseklų darbą populiarinant esperanto kalbą.
• 2017 m. Aukščiausias Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos apdovanojimas Garbės ženklas Nešk savo šviesą ir tikėk.
• 2018 m. Pasaulinės esperantininkų sąjungos padėka už ištikimą ir nepertraukiamą narystę šioje organizacijoje 40 metų.
• 2019 m. Lietuvos Advokatų Tarybos padėkos raštas 40-ies metų buvimo Lietuvos Advokatūroje proga.
• 2019 m. LR Seimo nario Povilo URBŠIO padėkos raštas už sėkmingą 55-ųjų Baltijos esperantininkų dienų organizavimą.
• 2020 m. Gabrielės Petkevičaitės-Bitės medalis „Tarnaukite Lietuvai“ už savanorystės kultūros sklaidą Lietuvoje.
• 2022 m. Pasaulinės esperantininkų sąjungos diplomas už ilgametę iškilią veiklą Lietuvos esperantininkų sąjūdyje ir ypač už Baltijos esperantininkų dienų organizavimą.
• 2023 m. Advokato Garbės ženklas už ypatingus nuopelnus Lietuvos Advokatūrai ir Advokatų bendruomenei.