Kęstutis Trečiakauskas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Kęstutis Trečiakauskas
Gimė: 1939 m. spalio 8 d. (80 metų)
Stasiūnai, Kėdainių apskritis
Veikla: spaudos darbuotojas, filologas
Alma mater: Vilniaus universitetas

Kęstutis Trečiakauskas (g. 1939 m. spalio 8 d. Stasiūnuose, Kėdainių apskritis) – Lietuvos spaudos darbuotojas, filologas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Mokėsi Panevėžio ir Vilniaus muzikos mokyklose, lankė J. Miltinio teatro studiją. 1974 m. baigė Vilniaus universiteto Filologijos fakultetą, įgydamas filologo, lietuvių kalbos ir literatūros dėstytojo specialybę.Be to, baigė Vilniaus Kultūros mokyklą, kur įgijo bibliotekininko specialybę, o Maskvoje baigus dvimečius žurnalistikos kursus, jam buvo suteikta žurnalisto kvalifikasija. Buvo SSRS Žurnalistų sąjungos narys. Nuo 1961 m. iki 1974 m. su nedidelėmis pertraukomis dirbo spaudoje – Ignalinos rajono laikraščio „Kelias į komunizmą“, leidinių „Meno saviveikla“, „Kultūros barai“, „Liaudies sargyboje“ redakcijose, Lietuvos televizijos ir radijo komitete. 19741993 m. „Minties“ leidyklos redakcijos vedėjas, vyriausiasis redaktorius, 19911992 m. direktorius. Nuo 1993 m. – Vilniaus V. Sirokomlės vidurinės mokyklos lietuvių kalbos ir literatūros mokytojas.Kelerius metus Klaipėdos socialinių mokslų kolegijos Vilniaus filiale dėstė kalbos kultūrą, anotavimo bei referavimo metodiką.Vienas iš Liaudies meno draugijos kūrėjų, iniciavo Blaivybės draugijos atsiradimą Lietuvoje, buvo Blaivybės fondo prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės narys.

Sudarinėjo almanachus „Baltija“, „Blaivybė“, periodikoje ir atskirais leidiniais paskelbė eilėraščių, satyros ir humoro kūrinių. Daugiausia rašo kultūros klausimais. Išvertė grožinės literatūros knygų. [1]

Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Prie Ignalinos ežerų, 1964 m.
  • Kėdainiai, 1974 m.
  • Raseiniai, 1979 m., su K. Smilgevičiene
  • Neliksi vienišas, 1984 m., su A. Urbonu, išversta į rusų, esperanto, gruzinų kalbas, išleista Brailio raštu.
  • Jeronimas Ralys, dokumentinė apysaka, 1995 m.
  • Lietuvių kalbos pamoka – viktorina, Žaltvykslė, 2006 m.
  • Kaip tūkstantį gyvenimų, 1999 m.
  • Pasikviesiu į svečius kumelę, „Algarvė“, 1998 m.
  • Šulinių akys, „Baltijos kopija“, 2018 m.

Vertimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Valentinas Pikulis. Rekviem karavanui PQ-17, Mintis, 1985 m.
  • Genadijus Malachovas. Biosintezė ir bioenergetika, Vilnius, Algarvė, 1998 m.
  • Fiodoras Dostojevskis. Baltosios naktys, Kaunas, „Varpas“, 1999 m.
  • A. Levandovskis. Žana D’Ark, 1985 m.
  • V. Karatkevičius. Alšėnų pilies paslaptis.
  • H. Auderska. Karalienė Bona / su Z.Bezekavičiene/, „Mintis“, 1994 m.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Žurnalistikos enciklopedija. – Vilnius: Pradai, 1997. – 525 psl.