Povilas Jakubėnas
Povilas Jakubėnas | |
---|---|
Gimė | 1871 m. balandžio 11 d. Vaitkūnai, Biržų valsčius, Rusijos imperija |
Mirė | 1953 m. gegužės 30 d. (82 metai) Vasenas, Šveicarija |
Veikla | Lietuvos knygnešys, evangelikų reformatų bažnyčios generalinis superintendentas, mokslininkas, visuomenės veikėjas |
Alma mater | Tartu universitetas |
Vikiteka | Povilas Jakubėnas |
Povilas Jakubėnas (1871 m. balandžio 11 d. Vaitkūnai, Biržų valsčius, Rusijos imperija – 1953 m. gegužės 30 d. Vasenas, Šveicarija) – knygnešys, evangelikų reformatų bažnyčios generalinis superintendentas, mokslininkas, visuomenės veikėjas.
Biografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Gimtajame kaime baigęs pradžios mokyklą, pagal tėvų norą pradėjo dirbti raštinės mokiniu Biržų pašte, bet netrukus įstojo į Mintaujos gimnaziją. Dalyvavo lietuvių mokinių draugijos „Kūdikis“ veikloje. Moksleiviai gaudavo, skaitydavo ir platindavo draudžiamą lietuvišką spaudą. 1887 m. parvykus pas tėvus Kalėdų atostogų, aplankė Jurgis Bielinis, kuris atvežė ir paliko visą maišą knygų. Gautą spaudą platindavo Vaitkūnuose, gretimose apylinkėse, Vabalninke, nusiveždavo į gimnaziją.
1893 m. baigęs gimnaziją, įstojo į Dorpato universitetą, studijavo teologiją. Su Vytautu Juškevičiumi suorganizavo universiteto lietuvių studentų draugiją. Su bendrakursiu P. Vanagu 1897 m. hektografavo Kazimiero Jauniaus knygos „Lietuviškas kn. Jaunio kalbomokslis“ rankraštį. 1899 m. studijas baigė teologijos kandidato laipsniu.
1900 m. Vilniaus sinodas paskyrė antruoju kunigu Biržų evangelikų reformatų bažnyčioje. Įsitraukė į visuomeninę veiklą, toliau platino draudžiamą spaudą, kurią slėpdavo Martyno Yčo namuose Šimpeliškių kaime. Vienas iš draugijos „Nemunėlio ir Apaščios susivienijimas“ įkūrėjų. Ši draugija 1893 m. leido hektografuotą laikraštėlį „Palemonas“. Išėjo trys numeriai. 1912 m. pirmosios spaustuvės Biržuose steigėjas. Jo pastangomis Biržuose 1908 m. įsteigta progimnazija; joje dėstė lietuvių kalbą. 1914 m. Sankt Peterburge dėstė lietuvių bendrojo lavinimo kursuose, rūpinosi karo pabėgėliais. 1915–1918 m. Voronežo lietuvių gimnazijos mokytojas.
1921 m. Biržų sinode išrinktas superintendentu, 1930 m. – Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios generaliniu superintendentu. 1927–1937 m. Kauno, nuo 1930 m. Vytauto Didžiojo universiteto profesorius. 1930 m. universitete įsteigė Evangelikų teologijos fakultetą, jo dekanas. Nuo 1936 m. Kauno evangelikų reformatų parapijos klebonas. 1940 m. išvyko į Vokietiją, nuo 1951 m. persikėlė į Šveicariją.
Bendradarbiavo periodiniuose leidiniuose „Lietuvių laikraštis“, „Lietuvos ūkininkas“, „Vilniaus žinios“, „Viltis“, „Mūsų žodis“. 1906–1909 m. slapyvardžiais N., P. Našlaitėlis, J. Nykštukas, P. J. rengė ir leido kalendorių „Kaimynas“, 1910 m. – „Biržų kalendorių“. Parašė pirmą lietuvių kalba išleistą trijų tomų Bažnyčios istoriją. 18 metų, nuo 1926 m. liepos 18 d. iki 1940 m. liepos 1 d. leido bažnytinį žurnalą „Sėjėjas“. Išvertė Evangeliją pagal Morkų (1907 m.), Jėzaus Kristaus Evangelijas (1934 m.)[1]
Įvertinimas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Bibliografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Žinios apie husitų judėjimą Lenkijoje ir Lietuvoje (vok. Nachrichten ueber die hussitìsche Bewegung in Polen und Litauen) 1899 m.
- Tyla audroje. Pamokslas pagal Mato Evangeliją. Petrapilis, 1916 m.
- Fuerst Janusz Radziwill, Lebenslauf, 1916 m.
- Kunigaikštis Jonušas Radvilas (1612–1655). Biržai, 1927 m.
- Reformatorius Ulrikas Cvinglis. Biržai, 1932 m.
- Gustavas II Adolfas, 1933 m.
- Abraomas Kulva, 1933 m.
- Senovės bažnyčios istorija. Kaunas, 1934 m.
- Vidurinių amžių bažnyčios istorija. Kaunas, 1935 m.
- Naujųjų amžių bažnyčios istorija. Kaunas, 1936 m.
- Kuo skiriasi evangelikai nuo katalikų. Biržai, 1930 m.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Jonas Dagilis. Povilas Jakubėnas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VIII (Imhof-Junusas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. 484 psl.