Pereiti prie turinio

Polocko apgultis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
   Šiam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau nuorodų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai įrašydami tinkamas išnašas ar nuorodas į patikimus šaltinius.
Polocko apgultis
Priklauso: Ketvirtasis LDK ir Maskvos karas

Polocko žemėlapis XVI a pab.
Data 1518 m. lipos mėn.
Vieta Polockas, LDK, (dab. Baltarusija)
Rezultatas LDK pergalė
Konflikto šalys
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė
Lenkijos Karalystė
Maskvos Didžioji Kunigaikštystė
Vadovai ir kariniai vadai
Albertas Goštautas
Janas Boratinskis
Jurgis Radvila I
Vasilijus Šuiskis
Ivanas Buinosas
Pajėgos
~2000 [1] ~7000 [2]

Polocko apgultis – 1518 m. liepos mėnesį vykęs Maskvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės karinių pajėgų susidūrimas, įvykęs prie Polocko ketvirtojo Maskvos ir Lietuvos karo (1512–1522) metu. Lietuviai gynė miestą. Pasak legendos, kunigaikštis Kazimieras Jogailaitis pasirodė Lietuvos kariuomenei ir padėjo pasiekti pergalę. Tai buvo pirmasis Kazimierui priskiriamas stebuklas, įamžinęs jo kultą ir paskatinęs jį paskelbti šventuoju.[3]

Priešistorė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Auganti ir stiprėjanti Maskvos Didžioji Kunigaikštystė įsivėlė į virtinę karų su Lietuvos Didžiąja Kunigaikštyste dėl buvusių Kijevo Rusios teritorijų kontrolės. Naujas karas kilo 1512 m. 1514 m. liepos 31 d. maskvėnams pavyko užimti Smolenską, tų pačių metų rugsėjį LDK pavyko sutriuškinti dideles maskvėnų pajėgas Oršos mūšyje, tačiau neapvyko atsiimti Smolensko. Po šių susidūrimų keletą metų abi pusės vykdė tik nedidelės apimties plėšikavimo reidus pasienio teritorijose. 1517 m. Konstantinas Ostrogiškis surengė nesėkmingą žygį į Pskovą.

Mūšio eiga[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1518 m. Maskvos pajėgos įsiveržė į LDK. Iš Novgorodo išžygiavusios Vasilijaus Šuiskio vadovaujamos pajėgos ir iš Pskovo išžygiavę Ivano Šuiskio vadovaujami daliniai susijungė netoli Polocko. Maskvos kariuomenė turėjo ir sunkiosios artilerijos dalinius. Maskvėnai pradėjo miesto apsiaustį – pasistatė apgulties bokštus ir apšaudė miesto sienas. Netrukus užpuolikai susidūrė su maisto trūkumu, rengdavo jo paieškos ekspedijas abejose Dauguvos upės pusėse.

Miesto gynybai vadovavusio Polocko vaivados Alberto Goštauto vadovaujamoms pajėgoms pavyko išpuolio metu nustumti rusus nuo miesto ir deblokuoti susisiekimą. Į pagalbą atėjęs lenkų sunkiosios kavalerijos samdinių būrys, vadovaujamas Jano Boratynskio, atakavo rusus iš fronto ir prispaudė prie upės.

Kitos atakos metu Jurgio Radvilos I vadovaujamas dalinys sėkmingai atakavo Ivano Buinoso Rostovskio vadovaujamas pajėgas. Lietuvos kronikoje nurodoma, kad šias pajėgas sudarė 5 tūkstančiai rusų, tačiau greičiausiai tai yra perdėtas skaičius, nes ten pat pateikiamas teiginys apie rusų vado žūti neatitinka tikrovės.

Po keleto susidūrimų rusai patyrė didelių nuostolių ir atsitraukė nuo Polocko.

Pasak legendos, kurią užrašė lenkų kartografas Bernardas Vappovskis (lenk. Bernard Wapovski) ir istorikas Marcinas Bielskis, lietuviai negalėjo rasti saugios vietos perplaukti upę. Tačiau pasirodė baltai apsirengęs jaunuolis, jojantis ant puikaus žirgo, ir pirmas įjojo į upę. Saugiai pevedęs lietuvius jis dingo kitoje pusėje. Jaunuolyje kariai atpažino mirusį kunigaikštį Kazimierą – Lietuvos didžiojo kunigaikščio Žygimanto I Senojo vyresnįjį brolį.

Pasekmės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Sėkminga Polocko gynyba tapo savotiška kompensacija Lietuvai už nesėkmingą Opočkos apgultį metais anksčiau. Tačiau strateginiame lygmenyje Polockas buvo tik viena iš Maskvos puolimo krypčių ir vienintelė, kur LDK pajėgoms pavyko atsilaikyti. Tais pačiais metais kunigaikščio Michailo Gorbatovo-Šuiskio vadovaujami daliniai nusiaubė Vilniaus apylinkes, Semiono Kurbskio vadovaujamos pajėgos nusiaubė ir apiplėšė Slucko, Minsko ir Naugarduko apylinkes; dar vienas dalinys pasiekė Vitebską ir sudegino jo priemiesčius.

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • (RU) Александров Д. Н., Володихин Д. М. Борьба за Полоцк между Литвой и Русью в XII–XVI веках. Изд. «Аванта+», М. 1994
  • (LT) Čiurinskas, Mintautas (2001). „Karas ir kultūra Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje: 1514 metai“ (PDF). Senoji Lietuvos literatūra (in Lithuanian) (31): 153. ISSN 1822-3656.
  • (LT) Gudavičius, Edvardas. Lietuvos istorija. Nuo seniausių laikų iki 1569 metų. – Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 1999. – С. 520. – ISBN 9986-39-112-1.
  • (LT) Jasiulionis, Ridas. Atminties kaleidoskopas: 2014 m. kovo 4 diena. Bernardinai.lt (28 жніўня 2014)
  • (RU) Лобин А. Н. Битва под Оршей 8 сентября 1514 года – СПб., Общество памяти игумении Таисии. 2011; ISBN 978-5-91041-066-8
  • (EN) Solov’ev, Sergeĭ Mikhaĭlovich . History of Russia: The Age of Vasily III. – Academic International Press, 1976. – Т. 9. – С. 78. – ISBN 0875690661.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Ridas Jasiulionis. Atminties kaleidoskopas: 2014 m. kovo 4 diena. Bernardinai.lt
  2. Ridas Jasiulionis. Atminties kaleidoskopas: 2014 m. kovo 4 diena. Bernardinai.lt
  3. Čiurinskas, Mintautas (2001). „Karas ir kultūra Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje: 1514 metai“ (PDF). Senoji Lietuvos literatūra (31): 153. ISSN 1822-3656.