Pavilkijo dvaras
55°02′02″š. pl. 23°33′28″r. ilg. / 55.03398°š. pl. 23.557683°r. ilg.
| Pavilkijo dvaras | |
|---|---|
 Išlikusi dvarininko namo dalis (nuo gyvenvietės pusės)
| |
| Vieta | Pavilkijys Šakių rajonas |
| Įkurtas | XVIII a. pab.-XIX a. pr. |
| Bajorų giminės | Jonas Domanskis Edvard Johan Domanskis |
| Parkas | Fragmentai |
| Pastatų būklė | Rūmų dalis, ūkio pastatai |
Pavilkijo dvaras – buvęs dvaras Šakių rajone, Lekėčių seniūnijoje, Pavilkijo kaime.[1] Dvaro sodyba įsikūrusi į šiaurės vakarus nuo gyvenvietės, tarp kelio 1931 Rupinai–Jadagoniai–Pavilkijys–Kriūkai ir Nemuno įlankos, buvusio karjero (motokroso trasos) kaimynystėje, ties keliu link Vilkijos kelto.
Dvaro ponų namas buvo išskirtinis, laikomas mažosios medinės architektūros pavyzdžiu, be to, vieninteliai mediniai rūmai Šakių rajone.[2] 2023 m. duomenimis, buvo išlikusi tik nedidelė jų dalis su greta pūpsančia nuolaužų krūva.
Į Kultūros vertybių registrą įrašyto saugomo komplekso sudėtis: apgriuvusio dvarininko namo dalis,[3] kumetynas,[4] pieninė,[5] tvartas.[6] Dvarvietės centrinėje teritorijos dalyje būta oficinos, vakarinėje dalyje – svirno, pietvakarinėje dalyje – kalvės, petrytinėje – kapinių ir koplyčios. Yra išlikusių šių statinių ar jų pamatų liekanų, parko fragmentų su liepų alėjomis, ąžuolų grupe ir pavieniais medžiais.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Dabartinė dvaro vieta susiformavo XVIII a. pab.-XIX a. pr.[7] Dvaro sodyboje buvo parkas su alėjomis, pagrindinio privažiavimo alėja, parteris rūmų priekyje. Šiuo laikotarpiu statytus dvaro rūmus sudarė vieno aukšto mūrinis pastatas su palėpe ir jo galuose iš abiejų pusių stovinčios dviaukštės oficinos. Rūmų fasadas buvo simetriškas, su išryškinta centrine dalimi, kurią puošė kolonų tipo piliastrai. Manoma, kad šiai daliai trūko klasicistiniams rūmams būdingo portiko su kolonomis, nes jis galėjo būti rekonstruotas XX a.[7]
Istoriniuose šaltiniuose šis dvaras dar minimas Alaušių, Nosiedų ir Mikytų vardais. Jis kūrėsi priešais Vilkiją, tad ir buvo pavadintas Pavilkiju. Ilgainiui iš dvaro išaugo gyvenvietė.
Dvaro savininkas buvo Jonas Domanskis, savo ūkyje vykdęs plačią gamybinę veiklą. 1837 m. dvarininkas Domanskis už 3 km nuo Pavilkijo, ant Liekės upelio kranto įsteigė stambią manufaktūrą – audimo fabriką, kuriame buvo audžiamos plonos ir geros kokybės drobės, staltiesės ir panašūs gaminiai. Prie staklių dirbo 80 darbininkų, fabrikas veikė daugiau kaip 20 metų. 1857 m. Varšuvos parodoje jo gaminiai už aukštą kokybę buvo apdovanoti aukso medaliu.[8] 1888 m. dvare gyveno 117 žmonių. XIX a. pabaigoje prie dvaro veikė malūnas, lentpjūvė, kalkinė, pieninė ir kiti gamybiniai objektai. Dvaro kapinėse stovėjo neogotikinė koplyčia. XX a. pradžioje dvare verslo tikslais buvo kasami akmenys.
Dvaras išliko ir po žemės reformos, nors po 1923 m. rūmuose ilgesnį laiką niekas negyveno. Sovietmečiu buvo nacionalizuotas ir paverstas gyvenamuoju būstu, kuriame dešimtmečius gyveno kelios šeimos. Iškėlus žmones, dvaro pastatai nyko, buvo grobstomos statybinės medžiagos. Nykstantis dvaras smarkiai nukentėjo 2009 m. lapkričio mėnesį nuo praūžusios vėtros, apgriovusios rūmų vakarinę dalį: nuplėšė stogą, suardė perdangą ir sienas.[2]
Lietuvai atgavus nepriklausomybę, dvarą paveldėjo dvarininko Domanskio vaikaitis Edvard Johan Domanskis, gyvenantis JAV.[2] Savininko reikalavimu iškeldinti šioje sodyboje gyvenę žmonės, atlikti kiti darbai. Tačiau jis nesutiko priimti avarinės būklės pastatų, vyko biurokratinis susirašinėjimas su rajono savivaldybe ir kitomis valdžios įstaigomis. Savininkas argumentavo, kad dvaro sodyba neva buvusi tvarkinga 1940-aisias ją nacionalizuojant, o atstatyti pagal paveldosaugos reikalavimus nėra galimybių.[2]
Galerija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
-
Rūmų griuvėsiai -
Fasadas į Nemuno pusę -
Moliu drėbtas tvartas
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ „Pavilkijo dvaro sodyba“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras.
- ↑ 2,0 2,1 2,2 2,3 „Valsčius“ 2011-03-08 Nr.18(1862). Pavilkijo dvaras - nei pamesi, nei nusineši
- ↑ „Dvarininko namo dalis“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras.
- ↑ „Kumetynas“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras.
- ↑ „Pieninė“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras.
- ↑ „Tvartas“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras.
- ↑ 7,0 7,1 Ingrida Semaškaitė. „Lietuvos dvarai“. Enciklopedinis žinynas. – Vilnius, „Algimantas“, 2010. // psl. 301
- ↑ Petras Kežinaitis. Aplink Kauną. – Vilnius, Mintis, 1966. // psl. 70.
Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Sąrašas:Lietuvos dvarai
- Pavilkijo dvaras miestai.net
- Kelionė po Sūduvos dvarus. Pavilkijo dvaras punskas.pl
- Po Lietuvos dvarus besižvalgant. Pavilkijo (Mikytų, Nosiedo) dvaras lietuvosdvarai.wordpress.com