Paulius Titelbachas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Paulius Ferdinandas Aloyzas Titelbachas, (vok. Paul Ferdinand Aloys Tittelbach; 1865 m. sausio 7 d., naujuoju stiliumi 1865 m. gruodžio 5 d., Gailhofo dvare Kuršo gubernijoje, Rusijos imperija - 1951 m. spalio 12 d. Klein Siuntel vietovėje prie Hamelno, Žemutinė Saksonija, VFR) – evangelikų liuteronų kunigas Lietuvoje ir Vokietijoje, Lietuvos vokiečių bendruomenės veikėjas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Gimė dvaro nuomotojo šeimoje. Mokėsi Mintaujos gimnazijoje (18771885 m.), vėliau studijavo teologiją Dorpato universitete. Po baigimo jam buvo suteiktas teologijos mokslų kandidato laipsnis. Mokytojavo Tammistu ir Strutelės dvaruose. 1892 m. sausio 26 d. (naujuoju stiliumi – vasario 7 d.) įšventintas kunigu, vedė. Paskirtas Kėdainių evangelikų liuteronų bažnyčios klebonu, nuo 1910 m. šios bažnyčios administratorius ir Vilniaus evangelikų liuteronų bažnyčios klebonas. Pirmojo pasaulinio karo metais Kuršo Konsistorijos buvo paskirtas Vilniaus propstu (dekanu).

19191941 m. klebonavo Evangelikų liuteronų bažnyčioje Kėdainiuose. Gyveno jam priklaususiame Čeplinavos dvarelyje, be to, buvo kito ūkio prie Paberžės savininkas. 1920 m. patvirtintas Vilniaus propstu, 1921 m. kartu išrinktas Lietuvos vokiečių evangelikų liuteronų sinodo senjoru (1920–1922 m. viceprezidentas). 1922 m. tapo Lietuvos evangelikų liuteronų konsistorijos nariu. 1925–1930 m. mokė vokiečių kalbos Kėdainių gimnazijoje, 1930–1931 m. – privatdocentas Vytauto Didžiojo universitete Kaune.

1941 m. repatriavo į Vokietijos Reichą, 1942 m. grįžo į Lietuvą, aptarnavo Kėdainių, Kauno ir kt. vokiškakalbes parapijas. Antrojo pasaulinio karo pabaigoje pasitraukė į vakarinę Vokietijos dalį, apsigyveno žmonos gimtinėje, kur ir kunigavo. 1946 m. organizavo pagalbos centrą vokiečių išeiviams iš Lietuvos, leido jiems skirtą žurnalą „Heimatstimme“.

Atminimo įamžinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Žemutinės Saksonijos Zalcgiterio mieste jo vardu pavadinta gatvė: Propst–Tittelbach–Weg.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]