Kėdainių evangelikų liuteronų bažnyčia

55°17′9″ š. pl. 23°58′15″ r. ilg. / 55.28583°š. pl. 23.97083°r. ilg. / 55.28583; 23.97083

Kėdainių evangelikų liuteronų bažnyčia

Tikėjimo srovė	Liuteronai
Savivaldybė	Kėdainių rajonas
Gyvenvietė	Kėdainiai
Adresas	Vokiečių g. 7
Statybinė medžiaga	Mūras
Pastatyta	1679 m.
Stilius	Renesansas

Kėdainių evangelikų liuteronų bažnyčia – evangelikų liuteronų bažnyčia, stovinti Kėdainiuose. Bažnyčios ir šventoriuje esančių Totlebenų ir Merkurijaus Liaunės koplyčių-mauzoliejų statinių kompleksas įrašytas į Kultūros vertybių registrą.^[1] Dabartinė bažnyčia pastatyta 1679 m. Bažnyčioje vyksta sekmadieninės pamaldos, organizuojami kultūriniai renginiai – koncertai, parodos.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

XVII a. pradžioje Kėdainiai priklausė kariuomenės vadui kunigaikščiui Kristupui Radvilai. Norėdamas gauti papildomų lėšų, jam pavaldžiuose miestuose pagyvinti prekybą, vystyti amatus, jis pakvietė į Kėdainius vokiečių amatininkų. Atvykėliai galėjo pasinaudoti kai kuriomis Radvilų teikiamomis privilegijomis. Vokiečiai apsigyveno netoli dvaro. 1629 m. jie įsteigė liuteronų parapiją, kuriai K. Radvila davė sklypus pastatyti bažnyčiai, klebonijai ir mokyklai.

1638 m. pastatyta pirmoji, medinė bažnyčia. 1649 m. buvo padėti pamatai naujai mūrinei bažnyčiai. Ji baigta statyti ir pašventinta 1679 m. Jos bokštas dėl epidemijų ir karų iškilo vėliau, 1714 m. Parapijos pradžios mokykla prie bažnyčios įsteigta 1765 m. Bažnyčia 1825 m. kapitališkai suremontuota. Po remonto pastato išorinės formos vėliau jau nebuvo keičiamos. Bažnyčios šventorius pietuose rėmėsi į seniau čia telkšojusį dvaro tvenkinį, nuolaidžiame šlaite bažnyčią iš trijų pusių supo kapinės. XIX a. pabaigoje šventoriuje iškilo klasicistinių stilių koplyčios ir koplytstulpiai. Puošnumu išsiskyrė grafų Totlebenų ir gydytojo Merkurijaus Liaunės šeimų koplyčios, ant kunigų ir nusipelniusių parapijiečių kapų pastatyti koplytstulpiai.

Kėdainių parapiją pirmieji aptarnavę kunigai buvo Adomas Danavijus (1629–1635), Andrius Ringius (1637–1657), Kristupas Fridrikas Frilikas (1660–1689) ir kt.

Tarpukaryje Kėdainių liuteronų parapijai priklausė Ariogalos, Ukmergės, Šeduvos ir Raseinių filijos. Parapijoje iš viso buvo apie tūkstantis tikinčiųjų, kurių apie du šimtai gyveno Kėdainiuose ir apylinkėse. 1929 m. bendruomenė iškilmingai paminėjo savo įkūrimo 300 metų sukaktį. Bažnyčios pietinėje navos sienoje buvo įmūryta memorialinė lenta, o į bokštą įkeltas naujas varpas.

Evangelikų liuteronų parapija Kėdainiuose gyvavo iki 1944 m. Bažnyčios vidų puošė vitražai, krištoliniai sietynai, per pamaldas grodavo vargonai. Klebonijoje buvo saugomas bažnytinis archyvas ir Radvilų privilegijos liuteronų bendruomenei. Artėjant Antrojo pasaulinio karo frontui, dauguma miesto vokiečių pasitraukė į Vokietiją.

I949 m. sovietinė valdžia konfiskavo bažnyčią ir pavertė ją sandėliu. Bažnyčios vidus buvo sunaikintas: sugriautas altorius, sakykla, suolai, paveikslai, vargonai ir kitas bažnyčios turtas. Joje tuo metu buvo laikomos sūdytos gyvulių odos. Nuo sienose įsigėrusių druskų labai nukentėjo XVII a. freskos.

1975 m. bažnyčia buvo restauruota, joje įrengta parodų salė, kiek įmanoma atkurtos istorinės freskos. 1993 m. bažnyčioje vėl įvyko pamaldos, atkurta parapijos veikla.

Architektūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Bažnyčios statinių kompleksą formuoja dešiniojo Nevėžio kranto viršutinėje terasoje stovinti dominantė bažnyčia ir dvi į pietvakarius nuo bažnyčios žemėjančiame šlaite esančios koplyčios.^[1] Šventoriaus šlaituose įsikūrusios senosios evangelikų liuteronų kapinaitės, kuriose išlikę vertingų koplytstulpių, antkapių. Išlikusiuose kapuose palaidoti Kėdainių pašto viršininkas ir gydytojas Fridrichas Kaneinis (1663-1710)^[2], evangelikų reformatų pastorius K. Nerlichas (1808-1860). Pasaulinių karų metais kapinaitėse laidoti vokiečių kariai.

Bažnyčia mūrinė, stačiakampio plano, vienanavė, vienabokštė, su trisiene apside bei abipus presbiterijos žemais stačiakampiais priestatais. Vargonų choras paremtas medinėmis kolonomis, įrengtas virš prienavio. Viduje yra išlikusi originali XVII a. sieninė tapyba.^[3] Freskose ties altoriumi vaizduojami apaštalai Petras ir Povilas, sienose – evangelistai Jonas, Lukas, Matas ir Morkus.^[4] Bažnyčioje palaidoti karo inžinierius, profesorius Adomas Freitagas (1608-1650)^[5], XVII a. vaistininkas Jonas Fišeris (16??-1666).